Ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų

TV3 skelbia, kad “Ežiuolių ekstraktas - veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų”:

Klinikiniai vaistažolių tyrimai rodo, kad rausvažiedė ežiuolė – ko gero pati veiksmingiausia kovos su peršalimo ligomis priemonė. Ši daugiametė vaistažolė jau nuo seno vartojama stiprinti imunitetą ir kovoti su gripu bei kitais negalavimais, tačiau iki šiol trūko žinių apie tai, kaip ji veikia žmogaus organizmą.

Tyrime dalyvavo 750 pacientų. Paaiškėjo, kad 4 mėnesius iš eilės vartojant tokius preparatus po 3 kartus per dieną, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo 60 %, o ligų trukmė – 26 %.

Nauji tyrimai tik patvirtina ankstesnių rezultatus – ežiuolės iš tiesų slopina ligos simptomus ir apsaugo nuo nemalonių jos apraiškų, tačiau tai dar ne viskas. Ankstyvojoje ligos stadijoje jos taip pat efektyviai gydo. Kardifo universiteto mokslininkai iškėlė prielaidą ir įrodė, kad profilaktiškai vartojant ežiuoles, parecetamolio ir kitų „tradicinių“ vaistų nebeprireikia. (Pagal tv3.lt)

Tačiau aš drįsčiau paprieštarauti - ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų. Ir netgi ko gero yra visiškai neveiksminga priemonė.

Tačiau visų pirma paanalizuokime krūvas žurnalistų klaidų.

Priekaištas žurnalistams: Kur pirminiai šaltiniai?

Nėra nuorodų į pirminius šaltinius. Straipsnis gi apie “mokslinį” tyrimą, negi sunku pridėti šią nuorodą?

Priekaištas žurnalistams: Vieną dieną skelbia vieną dalyką, kitą dieną skelbia visiškai priešingą

Tai kiekvienam skaitytojui pažįstama tendencija - šiandien skelbiamas straipsnis, kad kava naudinga, rytoj skelbiamas, straipnis, kad kava kenksminga, o poryt vėl skelbiama, kad kava naudinga. Ir kiekvieną sykį tai skelbiama, kaip vienintelė tiesa, pamirštant kontekstą, tyrimų kokybę, mokslinį konsensusą (ką rodo tyrimų visuma) ir t.t.

Toks žurnalistų neatsakingumas plačiajai visuomenei sukuria įspūdi, kad mokslas yra nepastovus, linkęs kaitalioti rekomendacijas ir visiškai pamirštantis ankstesnes rekomendacijas. Tačiau, tokia mokslo karikatūra yra kone išskirtinai žurnalistų kaltė, nes jie kiekvieną beveik visada pamiršta paminėti kontekstą.

Priekaištas žurnalistams: Kur kontekstas?

Nėra pateiktas kitų tyrimų kontekstas. Netgi užmetus akį į paprasčiausią Vikipediją išaiškėja, kad aukštos kokybės tyrimų beveik nėra, kad yra krūvos prastų tyrimų alternatyviosios medicinos srityje.

Pasižvalgius po mokslu grįstos medicinos organizacijų svetaines paaiškėja ir kad yra tyrimų rodančių, jog ežiuolės neveikia ir kad paklausą ežiuolei kuria šitos žolelės platintojai.

Priekaištas žurnalistams: 2012-ųjų metų straipsnis skelbiamas kaip 2015-ųjų metų pabaigos naujiena?? WTF?!

Na gerai, daugumai žmonių tokie dalykai gal ir negirdėti, bet tie treji metai galėjo tapti puikia proga žurnalistams susirasti tyrimo analizei ir sustatyti viską į kontekstą.

a-urnalistas

Priekaištai tyrimo autoriams

(Pagal išsamią ir kritišką analizę)

  • nenurodytas finansavimas ir interesų konfliktai
  • nepateikta rezultatų lentelė (neaišku, kiek sveikatos rodiklių buvo lyginama)
  • rezultatuose minimi tik tie rodikliai, kur tyrėjai surado teigiamų koreliacijų (nepaisant to, kad tyrimo diskusijoje autoriai pamini, kad peršalimų skaičius tarp tyrimo grupių nesiskyrė).

jei-vartosi-eiuol

Kodėl svarbu pateikti visus (tiek teigiamus, tiek ir neigiamus) rezultatus?

Įsivaizduokite, kad jūs teigiate, jog televizoriaus žiūrėjimas yra naudingas sveikatai ir atliekate tyrimą su 700 žmonių. Po to tiems 700 žmonių pamatuojate 100 skirtingų sveikatos rodiklių: pulsą, spaudimą, per žemą spaudimą, per didelį spaudimą, svorį, kūno masės indeksą, raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, regą, klausą ir pan.

Tarkime, kad paėmus kiekvieną šių rodiklių atskirai, statistinė klaidos tikimybė yra ~5%. Tačiau jūs imate ir matuojate visus tuos rodiklius ir žiūrite, kuris iš jų pagerėjo. Ir atrandate, kad 3 sveikatos rodikliai iš šimto pamatuotų yra geresni.

Žinoma, gali būti, kad televizoriaus žiūrėjimas, tikrai padėjo. Kita vertus, atlikus šimtą palyginimų, kur kiekvieno palyginimo klaidos tikimybė yra 5%, yra tikėtina, kad atrasite kokius 5 neteisingus rezultatus.

Nuorodos

  • “Mokslinis” Tyrimas
  • Išsami kritiška tyrimo analizė
  • Tyrimas, rodantis, kad ežiuolė neveikia
  • XKCD komiksas paaiškinkantis, kodėl svarbu žinoti ir teigiamus ir neigiamus tyrimų rezultatus

Apie abortų įtaką melui apie moterų sveikatą (pasitikrinkime šaltinius)

Spalio 29 dieną vykdoma pilietinė prieš abortus nukreipta iniciatyva “renkuosi gyvybę”, kurios metu skleidžiamos ne tik vertybinės nuostatos, bet ir dezinformacija. Kadangi skirtingi žmonės turi skirtingas vertybes, tai dėl jų nesiginčysiu. O štai faktiniai teiginiai yra nuostabus dalykas - juos galima patikrinti ir ištirti:

„Abortas – tai ne tik negimusio vaiko gyvybės nutraukimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad abortas daro didelę žalą ir mamos fizinei bei psichinei sveikatai. Tad padėdami mamai, mes saugome vaiko gyvybę, o gindami negimusį kūdikį, mes saugome moterį“, - kalbėjo K. Zamarytė-Sakavičienė.

Taigi… daug nesuksiu galvos ir apibendrinsiu, ką atradau peržvelgęs literatūrą:

Moksliniai tyrimai rodo, kad abortų pasekmės moterų fizinei ir psichologinei sveikatai nesiskiria nuo gimdymo pasekmių.

Psichologinė sveikata po aborto yra tokia pat, kaip ir pagimdžius nenorimą kūdikį

Atlikus Google Scholar paiešką pagal terminus “abortion wellbeing” pirmuosiuose puslapiuose suradau šiuos mokslinius straipsnius:

Abortion and long-term mental health outcomes: a systematic review of the evidence:

Ši sisteminė tyrimų apžvalga atskleidžia aiškią tendenciją: geriausios kokybės tyrimų rezultatai yra neutralūs, rodantys, kad moterų, kurioms atliktas abortas, psichologinės sveikatos pasekmės visai nesiskiria arba beveik nesiskiria nuo palyginamosios grupės, tuo tarpu prastesnės kokybės tyrimai rodo, kad abortai turi neigiamų pasekmių psichinei sveikatai.

Abortion and mental health: Evaluating the evidence.:

Tiksliausi/griežčiausiai kontroliuojami tyrimai rodo, kad JAV, psichologinių problemų rizika tarp moterų, kurioms atliktas vienas legalus pirmojo trimestro nenorimo nėštumo abortas yra ne didesnė, nei moterims, kurios pagimdė nenorimą kūdikį.

Paradoxes in legal abortion: a longitudinal study of motives, attitudes and experiences in women and men:

Nepaisant skausmingų jausmų, beveik niekas nesigailėjo dėl atlikto aborto, nei iš karto, nei praėjus vieneriems metams.

Abortion and Mental Health: Findings From the National Comorbidity Survey-Replication

Paėmus domėn sudedamuosius veiksnius, abortas nebuvo statistiškai reikšmingas prediktorius vėlesniam nerimui, nuotaikai, impulsų kontrolei, mitybos sutrikimams arba mintims apie savižudybę.

Wellbeing and mental growth—long-term effects of legal abortion

Dauguma moterų nepatyrė jokių emocinių kančių po aborto ir beveik visos moterys praėjus vieniems metams pranešė, kad jos laikėsi gerai, bet 12 moterų patyrė rimtų emocinių kančių iš karto po aborto. Be to, beveik visos apibūdino abortą kaip palengvėjimą arba atsakomybės prisiėmimą. Daugiau nei pusė pranešė tik apie teigiamas patirtis tokias kaip psichologinis augimas ir subrendimas.

Fizinė sveikata po aborto - abortai fizinei sveikatai įtakos neturi

Po visos tos psichologinės sveikatos apžvalgos truputį paieškojau informacijos ir apie fizinę sveikatą. Kiek suprantu, ideologų dažniausiai kartojamas teiginys, kad abortai padidina krūties vėžio riziką, yra neteisingas (tiesa, dar prieš kokią dešimtį metų aiškaus atsakymo į šį klausimą nebuvo).

Pvz. JAV Nacionalinis vėžio institutas teigia:

Naujausi ir geriausi tyrimai rodo, kad tarp abortų ir krūties vėžio nėra ryšio.

Apie daugiau tyrimų siūlau paskaityti Mokslu grįstos medicinos svetainėje (ypač skyrių “The Evidence”).

Išvada

Pilietinės iniciatyvos “už gyvybę” organizatoriams (pvz. K. Zamarytei-Sakavičienei) turėtų būti gėda dėl to, kad jie meluoja (o gal tik aplaidžiai nepatikrina savo skleidžiamos informacijos teisingumo) apie abortų įtaką moterų sveikatai.

Ideologinėms grupėms (tiek kovojančioms prieš abortus, tiek kovojančioms už gyvūnų teises, tiek ir visoms kitoms) reikėtų įsidėmėti, kad faktiniai teiginiai yra patikrinami, o ideologiją remiant melu, jūsų ideologijai nepritariantys žmonės turės daug amunicijos jūsų ideologijos triuškinimui ir jūsų melo demaskavimui.

Neįprasti tikėjimai: išskirtinė brolija

Praėjusį savaitgalį (Naujojoje Zelandijoje) man teko netiesiogiai susidurti su krikščionių sekta “Išskirtinė brolija” (Exclusive brethren).

Mano draugų seneliai bando parduoti savo namą. Tą namą apžiūrėjo išskirtinės brolijos nariai ir pareiškė, kad jiems namas netinka, nes jis su kaimynais dalijasi bendru įvažiavimu į kiemą.

Kai kurios išskirtinės brolijos sektos taiko įvairius apribojimus bendravimui su ne jų sektos nariais, kurie kartais apima ir bendrus įvažiavimus į kiemus.

Paaiškinimas apie neįprastus ir keistus tikėjimus

Kalbėdamas apie religijas aš visuomet stengiuosi vartoti terminą “neįprasta”, o ne “keista”, mat kiekvienas, net ir labai įprastas krikščionių ar katalikų tikėjimas yra labai keistas ir niekuo nesusijęs su realybe.

Vaikai veganai

Screenshot from 2015-05-22 18:17:12

Suradęs šį klausimą peržvelgiau visas atsakymuose pateiktas nuorodas. Vienintelė tikrai tinkama mokslinė nuoroda buvo JAV dietologų asociacijos pozicija vegetariškų dietų atžvilgiu teigianti, kad “tinkamai suplanuotos vegetariškos ir veganiškos dietos yra sveikos ir pakankamai maistingos”.

Nežinau, ar klausiančioji yra įsitikinusi, kad jai pavyks tinkamai suplanuoti tą dietą savo vaikui.

Aš siūlyčiau pasitarti su mitybos specialistu. Angliškai kalbančiose šalyse dietologai (dietitians) paprastai yra kvalifikuoti specialistai, tuo tarpu “nutrinionist” vadintis gali bet kas. (http://en.wikipedia.org/wiki/Nutritionist: In many countries and jurisdictions, the title “nutritionist” is not subject to professional regulation).

Įdomu, tai kad komentaruose po šiuo klausimu buvo pateikta apie 20 nuorodų. Dauguma jų  buvo į šiaip veganų svetaines su įvairiais mitybos patarimais. Ir kokios 3-4 nuorodos buvo grynai ideologija grįstos antimokslinės svetainės bei iš veganų bandančių pasipelnyti šarlatanų svetainės.

Aš asmeniškai siūlau nežaisti su vaiko sveikata, o prie veganiško gyvenimo būdo ir filosofijos pratinti po truputį. Nepamirškite, kad žmonės yra visaėdžiai, o veganizmas yra labiau filosofinis požiūris (su savais sveikatos privalumais ir trūkumais).

Daktaras Ozas mulkina žmones (bet jis ne vienas toks)

Dr.-Oz Delfi rašo apie tyrimą rodantį, kad Dr. Ozas švaistosi patarimais, kurie neturi visiškai jokio pagrindo.

Ko gero populiariausias JAV TV laidose patarimus dalinantis gydytojas yra Dr. Oz (daktaras Ozas). Skeptikams ne naujiena, kad daktaras Ozas pastoviai dalina visiškai netikusius patarimus, kurie paprastai tesuteikia nepagrįstą viltį bei iššvaisto žmonių laiką ir pinigus.

Tad štai ką rašo Delfi:

[P]opuliarus televizijos gydytojas – Dr. Mehmetas Ozas – tikrai vertas melagio vardo: Kanados mokslininkai, išanalizavę jo teiginius, nustatė, kad jis tiesą sako tik maždaug kas antrą kartą.

Tyrimą, kuriuo buvo aiškinamasi, kaip dažnai Dr. M. Ozo patarimai neatitinka tiesos ar geriausios šiandieninės medicininės praktikos, atliko Kanados Albertos universiteto ir Britų Kolumbijos universiteto mokslininkai. Jie atsitiktiniu būdu atsirinko 40 laidų „The Dr. Oz Show“ bei „The Doctors“ (pirmoji Lietuvoje žinoma pavadinimu „Daktaras Ozas“ ir rodoma per TV1 kanalą – per savaitę parodomi 4 laidos epizodai) ir identifikavo kiekvieną šiose laidose pateiktą rekomendaciją. O vėliau papildoma nepriklausomų ekspertų grupė atsitiktiniu būdu atrinko po 80 rekomendacijų iš kiekvienos laidos ir įvertino jų medicininį teisingumą lygindama patarimus su recenzuojamuose medicinos leidiniuose publikuota naujausia informacija.

Rezultatai – tikrai nepalankūs šiemet jau JAV Senato ir viso pasaulio žiniasklaidos gerokai išvanotam Dr. M. Ozui: medicininiai tyrimai pritaria tik 46 procentams Dr. M. Ozo patarimų. 15 proc. jo patarimų prieštaravo mokslinių tyrimų duomenims, o apie likusius 39 procentus patarimų mokslo duomenų bazėse nieko neparašyta.

Beje Delfyje minimi 46% pagrįstų patarimų nėra tikslus skaičius. Tai tik tereiškė, jog tyrimo autoriai sugebėjo surasti bet kokį (nesvarbu ar aukštos, ar prastos kokybės tyrimą).

Tyrimo autoriai nurodo, kad tik 33% daktaro Ozo patarimų buvo patvirtinti tyrimais pateikiančiais įtikinamų arba galimai įtikinamų įrodymų.

Trumpai tariant, du trečdaliai visų daktaro Ozo patarimų yra melagingi, pramanyti arba neteisingi.

Medicinos kokybė

Kiekvienas toks šundaktaris dalinantis pramanytus ir nepagrįstus patarimus, kiekvienas alternatyviosios medicinos atstovas “gydantis” žmones žinomai neveikiančiais metodais, prisideda prie mūsų medicinos sistemos griovimo.

Kiekvienai veiklos sričiai susijusiai su žmonių gydymu, turi būti taikomi tokie pat kokybės, efektyvumo ir saugumo reikalavimai, kaip ir tikrai medicinai. Bet kokia kitokia pozicija šiuo klausimu gali būti išversta į paprastą kalbą: “mes pasisakome už tai, kad mūsų teikiamoms paslaugoms nebūtų taikomi jokie saugumo, efektyvumo ir kokybės reikalavimai. Mes pasisakome už tai, kad pacientus būtų galima apgaudinėti, mulkinti ir iš jų melžti pinigus.”

Žinau, kad daktaras Ozas yra ne Lietuvoje… bet apsidairykite ir pastebėsite, kad mes čia, Lietuvoje taip pat turime tuzinus tokių analogiškų ozų (pvz. kandidatas į Seimą A. Raslanas, D. Rapalytė, Edita Jaskelevičienė ir krūvos kitų). Bet mes turime daryti viską, kad medicinos kokybė būtų išsaugota ir kad jūs bei jūsų artimieji nebūtų mulkinami.

Nuoroda

  • The British Medical Journal straipsnis “Televised medical talk shows—what they recommend and the evidence to support their recommendations: a prospective observational study”

Papildymai

Jeigu norite, kad ilgainiui paskelbčiau naują šio įrašo versiją, palikite komentarus Google Docs.

Studentai prieš pseudomokslą

Šį įrašą parašyti paskatino naujiena, apie tai kad teisės studentai sustabdė patentų trolį (įmonę užsiimančią abejotinos kokybės patentų licenzijavimu).

Universitetai galėtų pastoviai prisidėti prie tokios praktinės veiklos. Teisės ir medicinos studentai galėtų puikiai susidoroti su maždaug tokio tipo užduotimis:

  • paruošti skundus apie įvairius šundaktarius ir neveikiančių gydymo priemonių pardavėjus
  • surinkti medžiagą pagrindžiančią skundus ir pan.

Tokiems studentų praktiniams darbams dirva plati, ypač alternatyviosios medicinos srityje. Tačiau darbo netrūktų ir auto inžinieriams (visokie degalų taupymui “skirti” ir neveikiantys prietaisiukai, papildukai ir kt.). Žurnalistikos studentams - atrasti straipsnius prieštaraujančius Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymui ir paruošti skundus žurnalistų etikos inspekcijai. O ką jau bekalbėti apie policijos akademijos studentus? Jiems įvairių žiniasklaidos priemonių straipsnių komentarai suteikia plačią dirvą susipažinti su bausmėmis dėl neapykantos skatinimo.

Mikutavičiaus paistalai apie ebolą ir gripą

M. Mikutavičius Delfi straipsnelyje teigia:

„Kol kas problemos dėl Ebolos viruso aš taip pat nematau. Matau tik paniką ir pasimėgavimą ja. Dievo daugiau nebijome, vadinasi turime bijoti kažkokio suš… viruso?“

Tarp šių dalykų yra esminis skirtumas - dievo nėra, o ebolos virusas yra. Jis yra užkrečiamas, plinta geometrine progresija (kiekvienas užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai 1,71-2 kitus žmones) ir žudo (miršta apie 50% užsikrėtusių).

„Esu žmogus, kuris absoliučiai nekenčia panikos ir panikuojančių žmonių. Visos epidemijos ir naujienos apie jas kelia atgrasų pyktį. Mano pakankamai netrumpame gyvenime buvo daug panašių panikų ir skiedalų apie kiaulių gripą, paukščių gripą, snukio ir nagų liga. Bet man tai kelia pašaipą, nes aukų, tiesą sakant nėra daug.

Pradėkime nuo to, kad kiaulių gripas nusinešė bent 14 286 gyvybes. Gal ir nedaug pasauliniu mastu, bet tikrai ne tiek, kad “keltų pašaipą”. Ypač toks Mikutavičiaus “vaipymasis” pasidaro nejuokingas, kai žinai, kad gripas gali būti daug užkrečiamesnis ir mirtingesnis. Štai nuo ispaniško gripo epidemijos 1918-1919 metais mirė maždaug 50 - 100 milijonų žmonių. Ir nuo tokio milžiniško paukščių ar kiaulių maro užkrečiamumo ir mirtingumo mus skiria vos kelios mutacijos ir vakcina (kuria dauguma žmonių nėra pasiskiepiję).

Vienas iš žmonių psichologijos tyrimų rodo:

[Kai kalbama apie katastrofos išvengimą] žmonėms paprastai linkę ignoruoti sėkmės faktorių. Mes esame priskirti pasisekimus savo sugebėjimams, o ne atsitiktinei sėkmei.

Taip, sveikatos apsaugos organizacijas tokie mikutavičiai visuomet kritikuos: jeigu pasiruošėme epidemijai ir epidemija nekilo ar buvo suvaldyta - organizacija iššvaistė lėšas. Jeigu epidemija nebuvo suvaldyta - tai netinkamai pasiruošė.

Kaip ten bebūtų, aš sėdėdamas išsivysčiusiame vakarų pasaulyje dėl ebolos kol kas nepanikuosiu, bet organizacijas bandančias ją suvaldyti palaikysiu, o tokius mikutavičius vadinsiu neišmanėliais nesuprantančiais nei istorijos, nei biologijos.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas -  užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcija. Peršalimą sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų priklausančių skirtingoms virusų grupėms tokioms kaip rinovirusai, koronavirusai ir kt.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas nėra peršalimas (t.y. iš esmės beveik nepriklauso nuo temperatūros) nors šaltuoju metų laiku, tikimybė užsikrėsti šiais virusais yra didesnė. Tikslios to priežastys yra dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad prie to prisideda šalčio sukelti kvėpavimo sistemos pokyčiai, žiemą suprastėjusi imuninės sistemos reakcija, bei socialiniai veiksniai - žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose arčiau kitų užsikrėtusių asmenų

Nepainiokite peršalimo su gripu

Nepaisant to, kad gripo ir peršalimo simptomai yra panašūs (medicininėje literatūroje įvairūs peršalimai kartais vadinami į gripą panašiomis ligomis), gripas išsiskiria tuo, kad jo simptomai paprastai yra sunkesni. Taip pat gripas dažnai gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi.

Taip pat, gripas nuo peršalimo skiriasi dar ir tuo, kad esame sukūrę vakcinų apsaugančių nuo šio viruso. Aš nuo jo skiepijuosi kiekvieną rudenį.

Antibiotikai

Antibiotikai yra skirti gydyti bakterinėms infekcijoms, o peršalimas yra virusų sukelta infekcija. Tad antibiotikai nuo peršalimo nepadės, tačiau kartais peršalimą, ypač vaikams, lydi ir šalutinės bakterinės infekcijos, kurias sutramdyti ir padeda antibiotikai.

Ar nuo peršalimo apsaugos xxx?

Įvairūs tipai jums pažers patarimų, kaip apsisaugoti arba išsigydyti nuo peršalimo: gerti visokias arbatėles su vitaminu C, nevartoti pieno produktų, gerti viskį su medum, gerti degtinę su česnaku, plauti nosį su druskos tirpalu, naudoti homeopatiją ar dar kokį nors kitokį š.

Deja, visa tai - viso labo “viena bobutė sakė” tipo patarimai, kurie neveikia. Dalis “patarimų” yra patikrinti tyrimais - ir nustatyta, kad neveikia. O kiti tokie “patarimai” gal ir nepatikrinti tyrimais, bet paprasčiausiai nėra jokio biologinio pagrindo manyti, kad jie galėtų veikti ir yra labai daug pagrindo manyti, kad jie paprasčiausias pramanas kurio veikimas “pagrįstas” placebo efektu, selektyvia atmintimi ir neturėjimu su kuo palyginti tokio “gydymo” rezultatus.  Niekuomet nepamirškite, kad peršalimas - virusinis susirgimas ir jį sukelia apie 200 skirtingų virusų, kurie yra skirtingi ir kuriems yra nusispjauti tiek į pieną, tiek į česnaką.

Nuorodos

Pasveikote dėl ko nors, ar pasveikote po ko nors?

Pavadinime užduotas klausimas - svarbus, nes iš asmeninės patirties žmonėms nustatyti ar gydymo priemonė yra efektyvi yra neįtikėtinai sunku. Viena priežasčių, kodėl žmonėms lengva patikėti, kad neefektyvi gydymo priemonė suveikė yra tai, kad žmonės neretai pagalbos kreipiasi tada, kai jų savijauta yra blogiausia.

Absoliuti dauguma ligų praeina savaime (dėl jūsų imuninės sistemos). Ir jeigu jums sveikata pradėjo taisytis savaime po homeopatijos (visuomet) ar po antibiotikų (tarkime antibiotikus naudojote virusiniam susirgimui gydyti), tai jūs būsite linkę priskirti tai gydymo priemonės veikimui.

Trumpai tariant, realybėje jūs sirgote, vartojote homeopatiją/akupunktūrą/magnetus/kiniškas žoleles ir nepaisant to pasveikote. O ne “jūs sirgote, ir pasveikote dėl homeopatijos/akupunktūros/magnetų/kiniškų žolelių vartojimo”.

Skausmas, placebas ir nuskausminamųjų vartojimas

Placebo efektas nėra stebuklas. Nepaisant to, kad populiariojoje spaudoje placebo efektui priskiriamos stebuklingos savybės, placebo efektas visgi nėra toks galingas. Ir tai nėra realybės valdymas mintimis (mind over mater)!

Apibrėžimas

Klinikiniuose tyrimuose placebo efektas turi labai specifinį apibrėžimą. Tai yra bet kokie pamatuojami efektai neįskaitant fiziologinės reakcijos į patį gydymą. Tai apima bet kokią fiziologinę reakciją kylančią dėl tikėjimo gydymu ir daugelį psichologinių faktorių. Pavyzdžiui žmonės linkę pranešti apie pasikeitimus nei apie nepasikeitusią situaciją. Žmonės yra linkę patvirtinti norimus rezultatus. Žmonės yra linkę sau pateisinti riziką ir iššvaistytas pastangas. Placebo efektas apima ir nespecifinius dalyvavimo tyrime efektus: žmonės save prižiūri labiau, kai jie yra stebimi arba kai jiems pastoviai primenama apie jų ligą ir kai juos skatina viltis. Klinikiniai tyrimai taip pat paveikia ir kitus dalykus. Pavyzdžiui tyrime dalyvaujantis žmogus bus labiau linkęs vartoti kitus jam jau anksčiau paskirtus vaistus, gali maitintis sveikiau ar daugiau sportuoti.

Placebo efektas subjektyviai ir objektyviai

Placebo efektas yra “galingas” tik tuomet, kai paklausi paciento: ar jautiesi geriau? Ar mažiau skauda? Tačiau pradėjus matuoti poveikį bet kuriuo objektyviu požiūriu placebo efektas staiga absoliučia dauguma atvejų visiškai išnyksta.

Aha! Bet gi skausmo objektyviai nepamatuosi? Skausmą žmogus įvertina subjektyviai - jeigu asmuo teigia, kad jam mažiau skauda, tai ko gero jam iš tikro ir skauda mažiau? Ne visai… nepaisant to, kad į žmogaus galvą neįlįsi, skausmo stiprumui pamatuoti galima pasirinkti objektyvius netiesioginius kriterijus: pvz. jeigu tai sąnario skausmas, galima pamatuoti kiek pasikeičia sąnario lankstumas po placebo? (Nepasikeičia!). Beveik bet kuriam skausmo tipui tinka ir kitas netiesioginis kriterijus - kiek pasikeičia nuskausminamųjų vaistų vartojimas po placebo (Nepasikeičia!).

Ar placebas gali sukelti objektyvių pokyčių?

Taip, bet panašu, kad dažniausiai tai tik netiesioginis poveikis. Tarkime, kad sergate chroniška liga, taip pat jums pastoviai skauda galvą. Po placebo efektą sukėlusios procedūros jums pradeda atrodyti, kad jaučiatės kiek geriau ir vietoj to, kad nuvirstumėte namie ant sofos, su ta pačia skaudančia galva, kurios skausmą subjektyviai vertinate nebe taip baisiai, išeinate pasivaikščioti. Po savaitės tokio lengvo sportavimo tikrai pradedate jaustis geriau.

Nuorodos

Naujesni
Senesni
Aš gerbiu mokslą. Man rūpi tiesa. Man pikta, kai kas nors apgaudinėja žmones.
Visi įrašai
Skyreliai
Žymos
Paieška
Prenumerata

Įrašų srautas RSS formatu