Ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų
TV3 skelbia, kad “Ežiuolių ekstraktas - veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų”:
Klinikiniai vaistažolių tyrimai rodo, kad rausvažiedė ežiuolė – ko gero pati veiksmingiausia kovos su peršalimo ligomis priemonė. Ši daugiametė vaistažolė jau nuo seno vartojama stiprinti imunitetą ir kovoti su gripu bei kitais negalavimais, tačiau iki šiol trūko žinių apie tai, kaip ji veikia žmogaus organizmą.
Tyrime dalyvavo 750 pacientų. Paaiškėjo, kad 4 mėnesius iš eilės vartojant tokius preparatus po 3 kartus per dieną, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo 60 %, o ligų trukmė – 26 %.
Nauji tyrimai tik patvirtina ankstesnių rezultatus – ežiuolės iš tiesų slopina ligos simptomus ir apsaugo nuo nemalonių jos apraiškų, tačiau tai dar ne viskas. Ankstyvojoje ligos stadijoje jos taip pat efektyviai gydo. Kardifo universiteto mokslininkai iškėlė prielaidą ir įrodė, kad profilaktiškai vartojant ežiuoles, parecetamolio ir kitų „tradicinių“ vaistų nebeprireikia. (Pagal tv3.lt)
Tačiau aš drįsčiau paprieštarauti - ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų. Ir netgi ko gero yra visiškai neveiksminga priemonė.
Tačiau visų pirma paanalizuokime krūvas žurnalistų klaidų.
Priekaištas žurnalistams: Kur pirminiai šaltiniai?
Nėra nuorodų į pirminius šaltinius. Straipsnis gi apie “mokslinį” tyrimą, negi sunku pridėti šią nuorodą?
Priekaištas žurnalistams: Vieną dieną skelbia vieną dalyką, kitą dieną skelbia visiškai priešingą
Tai kiekvienam skaitytojui pažįstama tendencija - šiandien skelbiamas straipsnis, kad kava naudinga, rytoj skelbiamas, straipnis, kad kava kenksminga, o poryt vėl skelbiama, kad kava naudinga. Ir kiekvieną sykį tai skelbiama, kaip vienintelė tiesa, pamirštant kontekstą, tyrimų kokybę, mokslinį konsensusą (ką rodo tyrimų visuma) ir t.t.
Toks žurnalistų neatsakingumas plačiajai visuomenei sukuria įspūdi, kad mokslas yra nepastovus, linkęs kaitalioti rekomendacijas ir visiškai pamirštantis ankstesnes rekomendacijas. Tačiau, tokia mokslo karikatūra yra kone išskirtinai žurnalistų kaltė, nes jie kiekvieną beveik visada pamiršta paminėti kontekstą.
Priekaištas žurnalistams: Kur kontekstas?
Nėra pateiktas kitų tyrimų kontekstas. Netgi užmetus akį į paprasčiausią Vikipediją išaiškėja, kad aukštos kokybės tyrimų beveik nėra, kad yra krūvos prastų tyrimų alternatyviosios medicinos srityje.
Pasižvalgius po mokslu grįstos medicinos organizacijų svetaines paaiškėja ir kad yra tyrimų rodančių, jog ežiuolės neveikia ir kad paklausą ežiuolei kuria šitos žolelės platintojai.
Priekaištas žurnalistams: 2012-ųjų metų straipsnis skelbiamas kaip 2015-ųjų metų pabaigos naujiena?? WTF?!
Na gerai, daugumai žmonių tokie dalykai gal ir negirdėti, bet tie treji metai galėjo tapti puikia proga žurnalistams susirasti tyrimo analizei ir sustatyti viską į kontekstą.
Priekaištai tyrimo autoriams
(Pagal išsamią ir kritišką analizę)
- nenurodytas finansavimas ir interesų konfliktai
- nepateikta rezultatų lentelė (neaišku, kiek sveikatos rodiklių buvo lyginama)
- rezultatuose minimi tik tie rodikliai, kur tyrėjai surado teigiamų koreliacijų (nepaisant to, kad tyrimo diskusijoje autoriai pamini, kad peršalimų skaičius tarp tyrimo grupių nesiskyrė).
Kodėl svarbu pateikti visus (tiek teigiamus, tiek ir neigiamus) rezultatus?
Įsivaizduokite, kad jūs teigiate, jog televizoriaus žiūrėjimas yra naudingas sveikatai ir atliekate tyrimą su 700 žmonių. Po to tiems 700 žmonių pamatuojate 100 skirtingų sveikatos rodiklių: pulsą, spaudimą, per žemą spaudimą, per didelį spaudimą, svorį, kūno masės indeksą, raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, regą, klausą ir pan.
Tarkime, kad paėmus kiekvieną šių rodiklių atskirai, statistinė klaidos tikimybė yra ~5%. Tačiau jūs imate ir matuojate visus tuos rodiklius ir žiūrite, kuris iš jų pagerėjo. Ir atrandate, kad 3 sveikatos rodikliai iš šimto pamatuotų yra geresni.
Žinoma, gali būti, kad televizoriaus žiūrėjimas, tikrai padėjo. Kita vertus, atlikus šimtą palyginimų, kur kiekvieno palyginimo klaidos tikimybė yra 5%, yra tikėtina, kad atrasite kokius 5 neteisingus rezultatus.
Nuorodos
- “Mokslinis” Tyrimas
- Išsami kritiška tyrimo analizė
- Tyrimas, rodantis, kad ežiuolė neveikia
- XKCD komiksas paaiškinkantis, kodėl svarbu žinoti ir teigiamus ir neigiamus tyrimų rezultatus
