Mikutavičiaus paistalai apie ebolą ir gripą
M. Mikutavičius Delfi straipsnelyje teigia:
„Kol kas problemos dėl Ebolos viruso aš taip pat nematau. Matau tik paniką ir pasimėgavimą ja. Dievo daugiau nebijome, vadinasi turime bijoti kažkokio suš… viruso?“
Tarp šių dalykų yra esminis skirtumas - dievo nėra, o ebolos virusas yra. Jis yra užkrečiamas, plinta geometrine progresija (kiekvienas užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai 1,71-2 kitus žmones) ir žudo (miršta apie 50% užsikrėtusių).
„Esu žmogus, kuris absoliučiai nekenčia panikos ir panikuojančių žmonių. Visos epidemijos ir naujienos apie jas kelia atgrasų pyktį. Mano pakankamai netrumpame gyvenime buvo daug panašių panikų ir skiedalų apie kiaulių gripą, paukščių gripą, snukio ir nagų liga. Bet man tai kelia pašaipą, nes aukų, tiesą sakant nėra daug.
Pradėkime nuo to, kad kiaulių gripas nusinešė bent 14 286 gyvybes. Gal ir nedaug pasauliniu mastu, bet tikrai ne tiek, kad “keltų pašaipą”. Ypač toks Mikutavičiaus “vaipymasis” pasidaro nejuokingas, kai žinai, kad gripas gali būti daug užkrečiamesnis ir mirtingesnis. Štai nuo ispaniško gripo epidemijos 1918-1919 metais mirė maždaug 50 - 100 milijonų žmonių. Ir nuo tokio milžiniško paukščių ar kiaulių maro užkrečiamumo ir mirtingumo mus skiria vos kelios mutacijos ir vakcina (kuria dauguma žmonių nėra pasiskiepiję).
Vienas iš žmonių psichologijos tyrimų rodo:
[Kai kalbama apie katastrofos išvengimą] žmonėms paprastai linkę ignoruoti sėkmės faktorių. Mes esame priskirti pasisekimus savo sugebėjimams, o ne atsitiktinei sėkmei.
Taip, sveikatos apsaugos organizacijas tokie mikutavičiai visuomet kritikuos: jeigu pasiruošėme epidemijai ir epidemija nekilo ar buvo suvaldyta - organizacija iššvaistė lėšas. Jeigu epidemija nebuvo suvaldyta - tai netinkamai pasiruošė.
Kaip ten bebūtų, aš sėdėdamas išsivysčiusiame vakarų pasaulyje dėl ebolos kol kas nepanikuosiu, bet organizacijas bandančias ją suvaldyti palaikysiu, o tokius mikutavičius vadinsiu neišmanėliais nesuprantančiais nei istorijos, nei biologijos.
