Meksika - San Juan Chiamula ir neįprastos religijos

Šiuo metu keliauju po Centrinę ir Pietų Ameriką. Prieš savaitę teko lankytis San Jose Chiamula bažnyčioje.

Tai neįprastos religijos bažnyčia – joje persipynusi katalikybė ir senovės majų tikėjimas. Bažnyčia iš išorės atrodo, kone kaip ir bet kuri kita katalikiška bažnyčia – tik minimalios išorinės dekoracijos yra kiek spalvingesnės.

san juan chiamula for blog

Viduje draudžiama fotografuoti (bauda – apie 300 JAV dolerių), tad teks apibūdinti raštu.

Viduje palikta tik keletas bažnytsuolių prie pat įėjimo, o ir tie sugrūsti į pasienius ir beveik nenaudojami. Pasieniuose iš abiejų pusių sustatyti “akvariumai” su įvairių katalikų šventųjų statulomis ir visos jos išpuoštos gyvomis gėlėmis.

Grindys ištisai padengtos plonu pušų spyglių sluoksniu (pušys Meksikoje kiek kitokios nei Lietuvoje – spygliai kokių 15-20 centimetrų ilgio). Ant tų spyglių labai lengva paslysti.

Majai ateina čia tiek pavieniui, tiek ir šeimomis (iki 10 žmonių), pastumdo pravalo plotelį grindų nuo purų spyglių ir sustato daug daug žvakių – nuo tuzino iki kokio šimto. Žvakės įvairiaspalvės – viena spalva dėl sveikatos, kita spalva dėl derliaus ir t.t.

Krūvos žvakių prie pušų spyglių man atrodė kaip labai didelis gaisro pavojus.

Majai meldžiasi ritmiškai ir monotoniškai kartodami vieną ar du žodžius. Kartais užsigeria vietiniu alkoholiu, kartais to alkoholio papila tarp žvakių.

Šioje bažnyčioje majai aukoja keletą dalykų:

  • vištas – joms nusukamas sprandas ir dievo prašoma priimti vištos sielą vietoj sergančio žmogaus sielos. Besilankydami aukojamų vištų spandų nusukimo nematėme, matėme tik porą atneštų vištų laukiančių savo nelemties.
  • coca colą, pepsi colą (ir retkarčiais kitokį limonadą). Kiek suprantu coca cola ir pepsi cola yra populiariausi dėl to, kad juoda spalva simbolizuoja kažką, o kylantys burbliukai turi “iškelti” ligą iš kūno. Kartais auokajma coca cola sumaišoma su alkholiu ir geriama, kartais  tiesiog papilama tarp žvakių, kartais sumaišoma su alkoholio ir pilama tarp žvakių.

Neįprasta, o ne keista religija

Sakau “neįprastos religijos”, o ne “keistos religijos” paprasčiasiai dėl to, kad visos religijos yra keistos. Dalis jų yra jau įprastos iki tiek, kad nebesukelia mums nuostabos. O stebėtis tikrai yra kuo – kiekvienas katalikiškas ritualas yra absurdiškas, bet kuri tikėjimo  dogma absurdiška. Aš kiekvieną kartą kone išsižioju, kai išgirstu, kad kas nors tiki dievais, sielomis, pomirtiniu gyvenimu, Jėzaus prisikėlimu iš numirusių ar nuodėmių atleidimu.

Visa tai yra tokie absurdiški dalykai, kad bet kuris žmogus, sustojęs nors kelioms minutėms pamąstyti apie tai, turėtų suprasti, kad religija – ne kas kita, kaip senovinių legendų, pasakų ir ritualų rinkinys, neturintis jokio ryšio su realybe.

Aš gerbiu mokslą. Man rūpi tiesa. Man pikta, kai kas nors apgaudinėja žmones.
Paieška