Dažniausi efektyvios žolininkystės palydovai - pseudomokslas ir gydančių savybių neturintys augalai
Gydymas žolelėmis egzistavo tūkstančius metų. Po to mes ištyrėme jų efektyvumą ir tai, kas veikė - tapo vaistais.
Žolininkystė yra labai įdomi alternatyviosios medicinos sritis. Ji iš absoliučios daugumos kitų alternatyviosios medicinos sričių išsiskiria tuo, kad ji tikrai gali būti efektyvi.
Tiesa, net ir žolininkystėje, kuri pagrįsta normaliais moksliniais tyrimais, egzistuoja tam tikros problemos. Viena iš pagrindinių - tai, kad skirtingose vietose ar skirtingomis sąlygomis augantys augalai turės skirtingus kiekius aktyviųjų medžiagų, tad beveik neįmanoma rekomenduoti tikslios saugios/efektyvios dozės.
Tačiau plačiojoje visuomenėje dar didesnė problema yra tai, kad su veiksmingomis vaistažolėmis visokie tipai neretai jums pasiūlys visą pluoštą pseudomokslo ir visą krūvą neveiksmingų patarimų bei užpilų. Vienas tokių pavyzdžių - Virgilijus Skirkevičius. Jis Alfa portale išsijuosęs skelbia ištisą nesąmonių srautą:
“Remiantis augalų joga svarbu, kur jie dygsta. Jei augalai veši gražioje vietose, mato tik saulę, vertingųjų medžiagų sukaupia mažiau nei augantieji skurdesnėse vietose.
…
Arba, tarkim, gudobelės, fitoterapijoje vertinamos kaip širdies gydytojos. Jų derlius skinamas nuo šiaurinės krūmokšnio pusės, nes ten susikaupia daugiau flavonoidų. Anot senųjų medicinų, gydyti naudojamas augalas turi suprasti žmogų, o tam ir pats turi patirti išbandymų.
…
Sekant senųjų Rytų medicinų tradicijomis, renkant augalus ir ruošiant iš jų vaistus, reikėtų kalbėti mantras, medituoti. Tada vaistažolių poveikis bus stipresnis. Nors kas čia stebėtina - anksčiau ir Lietuvoje žoliautojai kalbėdavo maldas, tik šiuolaikinės civilizacijos žmogus tai ėmė vertinti kaip šarlatanizmą.
…
Reikia žinoti, kad ir augalai, ir žmonės yra tarp dangaus ir žemės, juose yra ir materijos, ir dvasios. Lengviausia pareikšti, jog visa tai nesąmonė, nėra jokių augalų jogų, sielų ar energijų. Nekelti sau klausimų labai patogu. Bet toks žmogus nėra mokslininkas. Nes mokslas tobulėja būtent todėl, kad visą laiką bando paneigti tai, kas anksčiau sukurta“, - teigė pašnekovas.
…
ryšys tarp žmogaus ir gyvosios gamtos per augalus iš tiesų egzistuoja. Augalai verčia šviesą materija, substancija. Per fotosintezę gaminasi chlorofilas, susidaro angliavandeniai, kuriuos vartodami žmonės gauna energijos. Taigi šviesa virsta substancija per augalus, o substanciją vartojantis žmogus ją vėl paverčia šviesa, ir ratas užsidaro.
Šios citatos paimtos tik iš straipsnio pradžios - likusi straipsnio dalis pilna analogiškų nesąmonių: apie tai, kaip jis sugalvoja receptus, apie tai, kaip žmogaus kūno forma nulemia, koks bus vaistažolės poveikis ir kt. O štai apie tyrimus, kuriais nustatomas efektyvumas, neužsimenama nė žodeliu. Ir, kiek suprantu, apie juos neužsimenama dėl to, kad jokie rimti tyrimai efektyvumui nustatyti nėra daromi.
