Kai smegenys pernelyg gerai atlieka dalį savo darbo, žmonės daro skubotas išvadas
Šią savaitę baigiau skaityti knygą Paranormality.
Viena iš tos knygos išvadų yra tai, kad žmonės yra linkę atarasti sąsajas (angliškas terminas “patterns”), o kartais, kai kurių žmonių smegenys yra linkusios pastebėti daugiau galimų sąsaju, įskaitant ir ten, kur jų iš tikro nėra. Dėl to, žmones, kurie linkę pastebėti daugiau dėsningumų yra linkę patirti ir daugiau “antgamtiškų” reiškinių.
Aš ko gero patikslinčiau, kad zmogaus protas iesko ne sąsajų, o galimų sąsajų. Žmogus, nemokantis mąstyti kritiškai ar neturintis pakankamai žinių, kad suprastų, kaip veikia stebimas reiškinys daro pernelyg daug skubotų išvadų:
- Pamačiau kažkokį šešėlį? Vaiduoklis!
- Susapnavau, kad man paskambino Jonas. Ir žiū, paskambino Jono mama? Sapnai leidžia pažvelgti į ateitį!
- Tėvai pasakė, kad dievas yra? Daug žmonių eina į bažnyčias? Dievas yra!
Galimų sąsajų ir priežastingumų pastebėjimas yra labai naudingas ir neretai sudaro didelę kūrybos ir mokslo dalį. Tačiau norint išsiaiškinti, kurios sąsajos tikros, o kur tik atsitiktinumas - reikia ne tik mokėti mąstyti, bet daugeliu atveju, reikia ir tam tikro žinių kiekio.
Smegenys yra instrumentas, tad mokykitės juo naudotis.
