Ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų

TV3 skelbia, kad “Ežiuolių ekstraktas – veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų”:

Klinikiniai vaistažolių tyrimai rodo, kad rausvažiedė ežiuolė – ko gero pati veiksmingiausia kovos su peršalimo ligomis priemonė. Ši daugiametė vaistažolė jau nuo seno vartojama stiprinti imunitetą ir kovoti su gripu bei kitais negalavimais, tačiau iki šiol trūko žinių apie tai, kaip ji veikia žmogaus organizmą.

Tyrime dalyvavo 750 pacientų. Paaiškėjo, kad 4 mėnesius iš eilės vartojant tokius preparatus po 3 kartus per dieną, sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis sumažėjo 60 %, o ligų trukmė – 26 %.

Nauji tyrimai tik patvirtina ankstesnių rezultatus – ežiuolės iš tiesų slopina ligos simptomus ir apsaugo nuo nemalonių jos apraiškų, tačiau tai dar ne viskas. Ankstyvojoje ligos stadijoje jos taip pat efektyviai gydo. Kardifo universiteto mokslininkai iškėlė prielaidą ir įrodė, kad profilaktiškai vartojant ežiuoles, parecetamolio ir kitų „tradicinių“ vaistų nebeprireikia.
(Pagal tv3.lt)

Tačiau aš drįsčiau paprieštarauti – ežiuolių ekstraktas (echinacea) nėra veiksmingiausias vaistas nuo peršalimo ligų. Ir netgi ko gero yra visiškai neveiksminga priemonė.

Tačiau visų pirma paanalizuokime krūvas žurnalistų klaidų.

Priekaištas žurnalistams: Kur pirminiai šaltiniai?

Nėra nuorodų į pirminius šaltinius. Straipsnis gi apie “mokslinį” tyrimą, negi sunku pridėti šią nuorodą?

Priekaištas žurnalistams: Vieną dieną skelbia vieną dalyką, kitą dieną skelbia visiškai priešingą

Tai kiekvienam skaitytojui pažįstama tendencija – šiandien skelbiamas straipsnis, kad kava naudinga, rytoj skelbiamas, straipnis, kad kava kenksminga, o poryt vėl skelbiama, kad kava naudinga. Ir kiekvieną sykį tai skelbiama, kaip vienintelė tiesa, pamirštant kontekstą, tyrimų kokybę, mokslinį konsensusą (ką rodo tyrimų visuma) ir t.t.

Toks žurnalistų neatsakingumas plačiajai visuomenei sukuria įspūdi, kad mokslas yra nepastovus, linkęs kaitalioti rekomendacijas ir visiškai pamirštantis ankstesnes rekomendacijas. Tačiau, tokia mokslo karikatūra yra kone išskirtinai žurnalistų kaltė, nes jie kiekvieną beveik visada pamiršta paminėti kontekstą.

Priekaištas žurnalistams: Kur kontekstas?

Nėra pateiktas kitų tyrimų kontekstas. Netgi užmetus akį į paprasčiausią Vikipediją išaiškėja, kad aukštos kokybės tyrimų beveik nėra, kad yra krūvos prastų tyrimų alternatyviosios medicinos srityje.

Pasižvalgius po mokslu grįstos medicinos organizacijų svetaines paaiškėja ir kad yra tyrimų rodančių, jog ežiuolės neveikia ir kad paklausą ežiuolei kuria šitos žolelės platintojai.

Priekaištas žurnalistams: 2012-ųjų metų straipsnis skelbiamas kaip 2015-ųjų metų pabaigos naujiena?? WTF?!

Na gerai, daugumai žmonių tokie dalykai gal ir negirdėti, bet tie treji metai galėjo tapti puikia proga žurnalistams susirasti tyrimo analizei ir sustatyti viską į kontekstą.

a-urnalistas

Priekaištai tyrimo autoriams
(Pagal išsamią ir kritišką analizę)

  • nenurodytas finansavimas ir interesų konfliktai
  • nepateikta rezultatų lentelė (neaišku, kiek sveikatos rodiklių buvo lyginama)
  • rezultatuose minimi tik tie rodikliai, kur tyrėjai surado teigiamų koreliacijų (nepaisant to, kad tyrimo diskusijoje autoriai pamini, kad peršalimų skaičius tarp tyrimo grupių nesiskyrė).

jei-vartosi-eiuol

Kodėl svarbu pateikti visus (tiek teigiamus, tiek ir neigiamus) rezultatus?

Įsivaizduokite, kad jūs teigiate, jog televizoriaus žiūrėjimas yra naudingas sveikatai ir atliekate tyrimą su 700 žmonių. Po to tiems 700 žmonių pamatuojate 100 skirtingų sveikatos rodiklių: pulsą, spaudimą, per žemą spaudimą, per didelį spaudimą, svorį, kūno masės indeksą, raudonųjų kraujo ląstelių kiekį, regą, klausą ir pan.

Tarkime, kad paėmus kiekvieną šių rodiklių atskirai, statistinė klaidos tikimybė yra ~5%. Tačiau jūs imate ir matuojate visus tuos rodiklius ir žiūrite, kuris iš jų pagerėjo. Ir atrandate, kad 3 sveikatos rodikliai iš šimto pamatuotų yra geresni.

Žinoma, gali būti, kad televizoriaus žiūrėjimas, tikrai padėjo. Kita vertus, atlikus šimtą palyginimų, kur kiekvieno palyginimo klaidos tikimybė yra 5%, yra tikėtina, kad atrasite kokius 5 neteisingus rezultatus.

Nuorodos

  • “Mokslinis” Tyrimas
  • Išsami kritiška tyrimo analizė
  • Tyrimas, rodantis, kad ežiuolė neveikia
  • XKCD komiksas paaiškinkantis, kodėl svarbu žinoti ir teigiamus ir neigiamus tyrimų rezultatus

Žolinčių absurdai

Tumpai: netikėkite žolininkų patarimais; kiaulpienės šaknys nepadės apsisaugoti nuo Alzenheimerio ligos; išmatos prie žarnų sienelių nelimpa ilgam laikui.

Balsas.lt rašo apie Danutės Kunčienės patarimus.

D.Kunčienės teigimu, žmonių mintis gerokai pravalius, dingtų 50 proc. ligų. Bėdodami susargdiname ir išmintį. Nustatyta, kad sveikiausi tie žmonės, kurie daug dainuoja, nebėdoja.

Apie šitai, jau rašiau anksčiau. Tai yra paprasčiausia nesąmonė. Kita vertus, netgi jei šitas “faktas” yra nepramanytas apie tai, kad “sveikiausi tie žmonės, kurie daug dainuoja, nebėdoja”, tai kas yra priežastis, o kas pasekmė?

Ar tikrai žmonės neserga dėl to, kad dainuoja? O gal visgi žmonės nebėdoja, būtent dėl to, kad neserga?

Inkstus susargdina baimė: dėl ateities, prezidentės, vaikų… Pabijoti galima tik minutę, baimė mumyse neturi apsigyventi ilgam. Inkstus gydo kilnumas, tarkim, svetimos šiukšlės pakėlimas. Kai kankina inkstų negalavimas, labai efektinga pasivaikščioti keturiomis, maldele paprašyti inkstų gryninti kraują.

Jeigu kankina inkstų negalavimas, pasitarkite su savo gydytoju! Vaikščiojimas keturiomis ir maldos inkstų (ir apskritai nieko) neišgydys.

Puikiai ir saugiai išvalysime storąją žarną tirpalu, pasigamintu iš litro vandens, šaukšto druskos ir vienos citrinos sulčių. Išgerti per keliolika minučių. Kiaurai išbėga ir suveikia. Jautresniems gali graužti išangę, bet to jausmo nereikia bijoti.

Derėtų paminėti, jog apie organizmo ir žarnų valymą irgi jau rašiau anksčiau ir išvada yra paprasta – tokios procedūros yra absurdiškos ir visiškai nereikalingos.

Jei ryte neinate tuštintis, būtina pasitarti su specialistu, nes jeigu valgai, turi ir tualeto duris varstyti. Pasitaiko, kad išmatas, prilipusias prie žarnų sienelių, žmonės nešiojasi 50 metų. Jeigu pats esi apkūnus, o kakoji plonai – būtina susirūpinti, nes tai jau netvarkos ženklas. Senos, užsilaikiusios išmatos kaitina organizmą, susargdina organus, nes storojoje žarnoje įsitvirtinusios visų jų „ambasados“, – susirūpinti žarnynu ragina žinovė. Jos tikinimu, jei medikas sako, kad nekasdieninis tuštinimasis – paveldėjimo reikalas, reikia kreiptis į kitą specialistą, nes žarnynui prigimties terminas negalioja.

Išmatos prilipusios prie žarnų sienelių? 50 metų? Nėra ką ir pasakyti – jeigu turite problemų su žarnynu, tai pasitarkite su gydytoju, o mitais apie išmatas prilipusias prie žarnyno sienelių tikėti neverta.

Kiaulpienėse esantis lecitinas skatina susidarymą acetilcholino, kuris palaiko smegenų funkciją. Tokiu būdu kiaulpienė sulėtina Alzheimerio ligos vystymąsi.

Aš apie tai tik įdėsiu nuorodą į vikipediją su trumpa išvada: šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad kokia nors priemonė būtų efektyvi Alzenheimerio ligos prevencijai. Deja, analogiškos išvados taikomos ir gydymui ar Alzenheimerio ligos vystymosi lėtinimui.

Apmaudu, kad Danutė Kunčinė skleidžia savo (ar kitų žmonių) pramanytą ir visiškai neteisingą informaciją. Nepasiduokite šarlatanų skleidžiamoms nesąmonėms vien dėl to, kad norite tikėti, jog žolelės ar ritualai gali jus išgydyti.

Dažniausi efektyvios žolininkystės palydovai – pseudomokslas ir gydančių savybių neturintys augalai

Gydymas žolelėmis egzistavo tūkstančius metų. Po to mes ištyrėme jų efektyvumą ir tai, kas veikė - tapo vaistais.

Žolininkystė yra labai įdomi alternatyviosios medicinos sritis. Ji iš absoliučios daugumos kitų alternatyviosios medicinos sričių išsiskiria tuo, kad ji tikrai gali būti efektyvi.

Tiesa, net ir žolininkystėje, kuri pagrįsta normaliais moksliniais tyrimais, egzistuoja tam tikros problemos. Viena iš pagrindinių – tai, kad skirtingose vietose ar skirtingomis sąlygomis augantys augalai turės skirtingus kiekius aktyviųjų medžiagų, tad beveik neįmanoma rekomenduoti tikslios saugios/efektyvios dozės.

Tačiau plačiojoje visuomenėje dar didesnė problema yra tai, kad su veiksmingomis vaistažolėmis visokie tipai neretai jums pasiūlys visą pluoštą pseudomokslo ir visą krūvą  neveiksmingų patarimų bei užpilų. Vienas tokių pavyzdžių – Virgilijus Skirkevičius. Jis Alfa portale išsijuosęs skelbia  ištisą nesąmonių srautą:

“Remiantis augalų joga svarbu, kur jie dygsta. Jei augalai veši gražioje vietose, mato tik saulę, vertingųjų medžiagų sukaupia mažiau nei augantieji skurdesnėse vietose.

Arba, tarkim, gudobelės, fitoterapijoje vertinamos kaip širdies gydytojos. Jų derlius skinamas nuo šiaurinės krūmokšnio pusės, nes ten susikaupia daugiau flavonoidų. Anot senųjų medicinų, gydyti naudojamas augalas turi suprasti žmogų, o tam ir pats turi patirti išbandymų.

Sekant senųjų Rytų medicinų tradicijomis, renkant augalus ir ruošiant iš jų vaistus, reikėtų kalbėti mantras, medituoti. Tada vaistažolių poveikis bus stipresnis. Nors kas čia stebėtina – anksčiau ir Lietuvoje žoliautojai kalbėdavo maldas, tik šiuolaikinės civilizacijos žmogus tai ėmė vertinti kaip šarlatanizmą.

Reikia žinoti, kad ir augalai, ir žmonės yra tarp dangaus ir žemės, juose yra ir materijos, ir dvasios. Lengviausia pareikšti, jog visa tai nesąmonė, nėra jokių augalų jogų, sielų ar energijų. Nekelti sau klausimų labai patogu. Bet toks žmogus nėra mokslininkas. Nes mokslas tobulėja būtent todėl, kad visą laiką bando paneigti tai, kas anksčiau sukurta“, – teigė pašnekovas.

ryšys tarp žmogaus ir gyvosios gamtos per augalus iš tiesų egzistuoja. Augalai verčia šviesą materija, substancija. Per fotosintezę gaminasi chlorofilas, susidaro angliavandeniai, kuriuos vartodami žmonės gauna energijos. Taigi šviesa virsta substancija per augalus, o substanciją vartojantis žmogus ją vėl paverčia šviesa, ir ratas užsidaro.

Šios citatos paimtos tik iš straipsnio pradžios – likusi straipsnio dalis pilna analogiškų nesąmonių: apie tai, kaip jis sugalvoja receptus, apie tai, kaip žmogaus kūno forma nulemia, koks bus vaistažolės poveikis ir kt. O štai apie tyrimus, kuriais nustatomas efektyvumas, neužsimenama nė žodeliu. Ir, kiek suprantu, apie juos neužsimenama dėl to, kad jokie rimti tyrimai efektyvumui nustatyti nėra daromi.