Skausmas, placebas ir nuskausminamųjų vartojimas

Placebo efektas nėra stebuklas. Nepaisant to, kad populiariojoje spaudoje placebo efektui priskiriamos stebuklingos savybės, placebo efektas visgi nėra toks galingas. Ir tai nėra realybės valdymas mintimis (mind over mater)!

Apibrėžimas

Klinikiniuose tyrimuose placebo efektas turi labai specifinį apibrėžimą. Tai yra bet kokie pamatuojami efektai neįskaitant fiziologinės reakcijos į patį gydymą. Tai apima bet kokią fiziologinę reakciją kylančią dėl tikėjimo gydymu ir daugelį psichologinių faktorių. Pavyzdžiui žmonės linkę pranešti apie pasikeitimus nei apie nepasikeitusią situaciją. Žmonės yra linkę patvirtinti norimus rezultatus. Žmonės yra linkę sau pateisinti riziką ir iššvaistytas pastangas. Placebo efektas apima ir nespecifinius dalyvavimo tyrime efektus: žmonės save prižiūri labiau, kai jie yra stebimi arba kai jiems pastoviai primenama apie jų ligą ir kai juos skatina viltis. Klinikiniai tyrimai taip pat paveikia ir kitus dalykus. Pavyzdžiui tyrime dalyvaujantis žmogus bus labiau linkęs vartoti kitus jam jau anksčiau paskirtus vaistus, gali maitintis sveikiau ar daugiau sportuoti.

Placebo efektas subjektyviai ir objektyviai

Placebo efektas yra “galingas“ tik tuomet, kai paklausi paciento: ar jautiesi geriau? Ar mažiau skauda? Tačiau pradėjus matuoti poveikį bet kuriuo objektyviu požiūriu placebo efektas staiga absoliučia dauguma atvejų visiškai išnyksta.

Aha! Bet gi skausmo objektyviai nepamatuosi? Skausmą žmogus įvertina subjektyviai – jeigu asmuo teigia, kad jam mažiau skauda, tai ko gero jam iš tikro ir skauda mažiau? Ne visai… nepaisant to, kad į žmogaus galvą neįlįsi, skausmo stiprumui pamatuoti galima pasirinkti objektyvius netiesioginius kriterijus: pvz. jeigu tai sąnario skausmas, galima pamatuoti kiek pasikeičia sąnario lankstumas po placebo? (Nepasikeičia!). Beveik bet kuriam skausmo tipui tinka ir kitas netiesioginis kriterijus – kiek pasikeičia nuskausminamųjų vaistų vartojimas po placebo (Nepasikeičia!).

Ar placebas gali sukelti objektyvių pokyčių?

Taip, bet panašu, kad dažniausiai tai tik netiesioginis poveikis. Tarkime, kad sergate chroniška liga, taip pat jums pastoviai skauda galvą. Po placebo efektą sukėlusios procedūros jums pradeda atrodyti, kad jaučiatės kiek geriau ir vietoj to, kad nuvirstumėte namie ant sofos, su ta pačia skaudančia galva, kurios skausma subjektyviai vertinate nebe taip baisiai, išeinate pasivaikščioti. Po savaitės tokio lengvo sportavimo tikrai pradedate jaustis geriau.

Nuorodos

Reklama

Placebas akupunktūroje

Trumpai

Akupunktūros poveikis lengvai paaiškinamas placebo poveikiu.

Klinikiniuose tyrimuose stengiamasi, kad tyrime dalyvaujantys asmenys (tiek pacientai, tiek daktarai, tiek kiti asmenys)  nežinotų, ar jiems teikiama tikra procedūra, ar placebas.

Norint akupunktūrą lyginti su placebu reikalingos specialos akupunktūros placebo adatos.

Išsamiau 

Atliekant  medicininius tyrimus kokios nors gydymo priemonės efektyvumui nustatyti, jos efektyvumas  paprastai lyginamas su kontroline grupe, kuriai duodamas placebas (pvz. cukraus tabletė).

Viena placebo paskirtis yra atskirti, psichologinį intervencijos poveikį nuo fiziologinio. Bet tai – ne vienintelė priežastis. Tinkamai naudojant, placebas padeda objektyviau vertinti poveikį. Pvz. daktaras, tikintis, kad akupunktūra veikia bus linkęs teigiamai įvertinti “tikros“ akupunktūros poveikį ir nuvertinti placebo poveikį. Taip pat daktaras žinodamas, kad teikia placebą, o ne tikrą vaistą gali nesąmoningai su pacientu elgtis kitaip, nei su pacientu, kuriam teikia tikrą vaistą.

Taigi, jeigu tas pats daktaras nežino, ar įduoda cukraus piliulę, ar tikrą, jis turės stengtis įvertinti paciento būklę objektyviai (nežinau, šio termino lietuviškai, bet angliškai, tai vadinama “blinding“).

Su cukraus tablete paprasta – vienam pacientui įdavei pacientui tiriamo vaisto tabletę, kitam taip pat atrodančią tabletę pagamintą iš cukraus ir po to lygini efektą. Nesunku netgi padaryti, kad gydytojas, kuris įduoda tą tabletę neatskirtų, kurią duoda.

Kiek kitaip su akupunktūra – adata tai pakankamai aiškus dalykas. Sunku čia daug ką ir sumastyti, kaip padaryti, kad nei akupunktūristas, nei pacientas nežinotų, ar gauna “tikrą“ akupunktūrą, ar placebą.

“Tikra“ akupunktūra naudoja tam tikrus akupunktūros taškus. Tad paciento reakciją galima tirti nesunkiai:

  • įbedei adatas į “tikrus“ taškus
  • įbedei į netikrus – ir tiek.
Taip pat yra sukurta ir placebo adatų. Iš esmės tai, bukos adatos arba teleskopinės adatos, kurios nepraduria odos. O, kad jos laikytųsi, jos smeigiamos per kokią nors putų medžiagą.
Taigi, kad akupunktūra yra paprasčiausias placebas rodo tai, kad efektas kontrolinėje grupėje (kuriai taikoma placebo akupunktūra) iš esmės nesiskiria nuo efekto grupėje, kuriai taikoma  “tikra“ akupunktūra, o kartais netgi “netikros“ akupunktūros efektas yra netgi didesnis.
Papildomam skaitymui:
Daktaro Steven Novella pasiūlymas, kaip sukurti tobulesnę akupunktūros placebo adatą, kuri leistų atlikti “double blind“ tyrimus, kuriuose nei pacientas, nei akupunktūristas nežinotų, ar tai placebas ar tai “tikra“ akupunktūra.