Gydymo metodų testavimas

Pastabos: Įrašas pirmą kartą paskelbtas 2011 spalio 10. Atnaujinau nuorodas, pakeičiau neveikiančią iliustraciją, išleistas knygos antrasis leidimas, perfrazavau porą sakinių)

Ben Goldacre bloge Bad Science (Prastas mokslas) radau įdomią knygą “Gydymo metodų testavimas”. Ją nemokamai PDF formatu galite parsisiųsti iš autorių svetainės.

Aš pats perskaičiau pirmąjį šios knygos  leidimą, ir manau, kad tai yra knyga, kuri turėtų būti kiekvienoje bibliotekoje, kiekvieno gydytojo laukiamąjame, kiekvieno politiko lentynoje.

Citata iš Bad Science blogo (tinklaraščio):

Medicina neturėtų būti susijusi su autoritetais, tad pats svarbiausias klausimas, kurį galima užduoti apie bet kiekvieną teiginį: “Kaip tu tai išsiaiškinai?”. Ši knyga yra apie atsakymą į būtent šį klausimą.

Reklama

Kaip išsiaiškiname, ar gydymo būdas yra veiksmingas?

Trumpai: visokius neveikiančius alternatyviosios medicinos būdus kritkiuoti man leidžia – mokslo pagrindų ir realybės supratimas. Jau atlikti tyrimai, rodantys, kad tam tikri alternatyviosios medicinos gydymo metodai neveikia, tyrimų rodančių efektyvumą neegzistavimas bei “alternatyviosios medicinos” užsitarnauta neveiksmingų metodų prastūminėjimo reputacija.

Neretai tenka susidurti su požiūriu:

“Jūs viską neigiate, bet visai neaišku, kokiu pagrindu.”

Aš tikrai neigiu ne viską, o tik tai, kas prieštarauja realybei ir tiksliausiam mūsų supratimui apie tai, kaip veikia pasaulis.

Reikėtų pastebėti, jog apie tai, kaip veikia pasaulis mes suprantame labai labai daug. Be to, tiek žinios, tiek procesas toms žinioms patikrinti yra prieinamas kiekvienam vidurinius mokslus baigusiam žmogui.

Mes suprantame, kaip veikia organizmas ir suprantame, didelės dalies ligų priežastis.

Pavyzdžiui vėžys yra didelė ligų grupė apiemanti įvairų nekontroliuojamą ląstelių augimą ir dalinimąsi. To priežastis – DNR mutacijos, kurias gali sukelti įvairūs veiksniai – rūkymas, alkoholis, dieta, radiacija, cheminis ar fizinis poveikis, paveldimumas ir kt.

Mes suprantame, kaip veikia fizika ir chemija.

Realybė yra valdoma chemijos ir fizikos dėsnių, kuriuos mes perpratome jau pakankamai neblogai. Žmogaus organizmas yra valdomas tų pačių gamtos dėsnių – biochemijos ir fizikos. Medicinoje vietos gyvybinei energijai, vandens ar cukraus  atminčiai, antgamtinių būtybių pagalbai ir kitokiems stebuklams nėra. Šie dalykai priklauso tik pasakoms ir įvairių šarlatanų pažadams.

Taigi, organizmo veiklos supratimas ir suvokimas, kaip veikia realybė leidžia mums lengvai ir be didelių  tyrimų atmesti krūvas visokių alternatyviosios medicinos priemonių.

Tačiau, tai tik pirmas žingsnis…

Mes galime palyginti vienus gydymo būdus su kitais.

Taip pat, kai kurie “alternatyviosios medicinos” metodai nėra akivaizdžiai prieštaraujantys realybei. Pvz. gydymas žolelėmis kuo puikiausiai gali būti veiksmingas

Bet niekuoment nerekia pamiršti, kad yra daug skirtingų ligų, skirtingų žolelių bei augalų, todėl į kiekvieną teiginį tuomet reikia žiūrėti atskirai.

Vienas įdomesnių aspektų yra placebo efektas. Praktiškai bet koks gydymas – tiek efektyvus, tiek visiškai neveikiantis, gali priversti žmogų jaustis geriau vien dėl to, kad žmogus mato, jog jam stengiamasi padėti.

Taigi, kiekvieną kartą, kai mes bandome išsiaiškinti ar gydymas veikia, reikia išsiaiškinti, kurią dalį geresnės savijautos galima priskirti paties gydymo efektyvumui, o kurią – placebo efektui.

Tam pacientų liudijimų ar “alternatyviosios medicinos” atstovų pažadų neužtenka. Kad išsiaiškintume, ar konkretus gydymo būdas veikia reikia jį sąžiningai palyginti su kitais gydymo būdais ir su placebu.

Tad dar kartą pabrėšiu – palyginimas turi būti sąžiningas.

O kol tų palyginimų nėra, tol bet kuris “alternatyviosios medicinos” atstovų teiginys turi būti pasitiktas su smarkia abejone.

Ir ta abejonė yra kurstoma ne tik dėl atitinkamų tyrimų neegzistavimo, bet ir dėl to, kad absoliuti dauguma “alternatyviosios medicinos” atstovų užsispyrusiai ignoruoja tai, ką mes jau išsiaiškinome mokslo pagalba ir toliau pardavinėja žmonėms žinomai neveikiančius produktus ir paslaugas.

Kas yra sąžiningas gydymo priemonių palyginimas?

Sąžiningas palyginimas turėtų padėti išsiaiškinti:

  • ar tikrai gydymas yra efektyvesnis už placebą. Jeigu gydymas nėra efektyvesnis, už placebą, tai reiškia, kad gydymas neveikia.
  • ar siūlomas gydymo būdas yra efektyvesnis ar mažiau efektyvus už kitus būdus?

Tokio sąžiningo palyginimo “aukso” standartas yra atsitiktinių grupių dvigubo apakinimo tyrimai (Double blinded radomized controlled trials).

Kodėl liudijimai ir pasakojimai nieko nereiškia?

Dažnai “alternatyviosios medicinos” atstovai savo gydymo būdo efektyvumą reklamuoja naudodami liudijimus ir atsiliepimus. Tokie liudijimai yra beprasmiai, nes:

  1. neleidžia palyginti gydymo būdo su niekuo kitu
  2. gali būti paprasčiausiais placebo efektas
  3. gali būti paprasčiausias imuninės sistemos veiklos rezultatas
  4. gali būti paprasčiausias melas

Kaip be tinkamų tyrimų jūs galite teigti, kad jus nuo peršalimo išgydė pašildytos taurės, o ne imuninė sistema, kuri visus žmones išgydo per keletą dienų?

Kaip be tinkamo palyginimo jūs galite teigti, kad jus nuo peršalimo apsaugojo homeopatinės tabletės, o ne paprasčiausia sėkmė padėjusi išvengti į jūsų pusę čiaudėjančio bendradarbio?

Priminimas

Kai išsiaiškiname, kad gydymas veikia – tai yra medicina. Kai įrodoma, kad neveikia – tai ne medicina. O “alternatyvioji medicina” yra beprasmė sąvoka.

Kodėl mums nereikalingas terminas “alternatyvioji medicina“

Iliustracija

Dr. George Lundberg gan sėkmingai paaiškina:

“Alternatyviosios medicinos” nėra. Yra tik medicina:

  1. kuri buvo ištirta ir nustatyta, kad ji – saugi ir efektyvi. Naudokite ją ir mokėkite už ją.
  2. kuri buvo ištirta ir nustatyta, kad ji – nesaugi aba neefektyvia. Nenaudokite jos ir nemokėkite už ją.
  3. kuriai yra tikėtina priežastis, kad ji gali būti saugi ir efektyvi. Ištirkite ją ir priskirkite vienai iš pirmų dviejų rūšių.

Deja, alternatyvia medicina dažniausiai vadinama tai, kas jau ištirta ir nustatyta, kad neveikia (homeopatija, iridologija, refleksologija ir kt.) ir tai, kam mes neturime nė menkiausių priežasčių manyti, kad tai gali būti efektyvu arba saugu (bet kokie užkalbėjimai, maldos ir kt.).

Taip pat, gan apmaudu, tai, kad yra sričių, kur mokslas teršiamas labai dideliu kiekiu labai prastos kokybės tyrimų, kuriuose demonstruojamas kai kurių priemonių “veikimas“ (pvz. akupunktūra), nepaisant to, kad dideli gerai kontroliuojami tyrimai rodo, kad akupunktūra neveikia.

Priimant sprendimus rytas yra tik vėliau, nei vakaras

Kai prisireikia priimti sudėtingą sprendimą, patarimas “rytas už vakarą protingesnis” jums padės tik atidėti sprendimo priėmimą, tačiau šis liaudiškos išminties patarimas nepadės priimti geresnio sprendimo.

Šiuo metu geriausias mokslui žinomas būdas priimti sprendimus sąmoningas pliusų ir minusų palyginimas bei naudojimasis papildomais informacijos šaltiniais.

Štai mokslininkas Dr Ben Newell teigia:

mūsų tyrimas rodo, kad nesąmoningas mintis lengviau įtakoja nereikšmingi faktoriai, tokie kaip, kada informacija buvo gauta, vietoj to, kokia yra informacijos svarba. Jeigu žmonėms duodama pakankamai laiko apibendinti medžiagą arba jei jiems leidžiama naudotis papildomais informacijos šaltiniais, kol jie svarsto, jų sprendimai būna geresni arba bent jau ne prastesni, nei sprendimai priimti nesąmoningai.

BBC pateikia tris mokslininkų patarimus, kaip priimti sprendimus:

  • Sudarykite pliusų ir minusų sąrašus, kiekvienam pliusui ir minusui suteikite svorį (skaičių nuo 1 iki 10). Susumuokite skaičius ir palyginkite.
  • Išsiaiškinkite tikrąsias priežastis (užduodami klausimą “kodėl”). Kodėl noriu pakeisti darbą? Nes esu nelaimingas. Kodėl esu nelaimingas? Nes darbas nuobodus. Kodėl darbas nuobodus? Nes dirbu izoliuotai ir netenka bendrauti su žmonėm. Ir t.t.
  • Grupuokite mažesnius sprendimus. Nespręskite viso reikalo vienu ypu. Pvz. jei reikia naujos mašinos iš pradžių  nuspręskite kokio tipo kėbulo jums reikia (sedanas, hečbekas, universlas). Po to nuspręskite kainos ribas. Po to išsirinkite gamintoją, ir pan.

Nurodos