Meksika – San Juan Chiamula ir neįprastos religijos

Šiuo metu keliauju po Centrinę ir Pietų Ameriką. Prieš savaitę teko lankytis San Jose Chiamula bažnyčioje.

Tai neįprastos religijos bažnyčia – joje persipynusi katalikybė ir senovės majų tikėjimas. Bažnyčia iš išorės atrodo, kone kaip ir bet kuri kita katalikiška bažnyčia – tik minimalios išorinės dekoracijos yra kiek spalvingesnės.

san juan chiamula for blog

Viduje draudžiama fotografuoti (bauda – apie 300 JAV dolerių), tad teks apibūdinti raštu.

Viduje palikta tik keletas bažnytsuolių prie pat įėjimo, o ir tie sugrūsti į pasienius ir beveik nenaudojami. Pasieniuose iš abiejų pusių sustatyti “akvariumai” su įvairių katalikų šventųjų statulomis ir visos jos išpuoštos gyvomis gėlėmis.

Grindys ištisai padengtos plonu pušų spyglių sluoksniu (pušys Meksikoje kiek kitokios nei Lietuvoje – spygliai kokių 15-20 centimetrų ilgio). Ant tų spyglių labai lengva paslysti.

Majai ateina čia tiek pavieniui, tiek ir šeimomis (iki 10 žmonių), pastumdo pravalo plotelį grindų nuo purų spyglių ir sustato daug daug žvakių – nuo tuzino iki kokio šimto. Žvakės įvairiaspalvės – viena spalva dėl sveikatos, kita spalva dėl derliaus ir t.t.

Krūvos žvakių prie pušų spyglių man atrodė kaip labai didelis gaisro pavojus.

Majai meldžiasi ritmiškai ir monotoniškai kartodami vieną ar du žodžius. Kartais užsigeria vietiniu alkoholiu, kartais to alkoholio papila tarp žvakių.

Šioje bažnyčioje majai aukoja keletą dalykų:

  • vištas – joms nusukamas sprandas ir dievo prašoma priimti vištos sielą vietoj sergančio žmogaus sielos. Besilankydami aukojamų vištų spandų nusukimo nematėme, matėme tik porą atneštų vištų laukiančių savo nelemties.
  • coca colą, pepsi colą (ir retkarčiais kitokį limonadą). Kiek suprantu coca cola ir pepsi cola yra populiariausi dėl to, kad juoda spalva simbolizuoja kažką, o kylantys burbliukai turi “iškelti” ligą iš kūno. Kartais auokajma coca cola sumaišoma su alkholiu ir geriama, kartais  tiesiog papilama tarp žvakių, kartais sumaišoma su alkoholio ir pilama tarp žvakių.

Neįprasta, o ne keista religija

Sakau “neįprastos religijos”, o ne “keistos religijos” paprasčiasiai dėl to, kad visos religijos yra keistos. Dalis jų yra jau įprastos iki tiek, kad nebesukelia mums nuostabos. O stebėtis tikrai yra kuo – kiekvienas katalikiškas ritualas yra absurdiškas, bet kuri tikėjimo  dogma absurdiška. Aš kiekvieną kartą kone išsižioju, kai išgirstu, kad kas nors tiki dievais, sielomis, pomirtiniu gyvenimu, Jėzaus prisikėlimu iš numirusių ar nuodėmių atleidimu.

Visa tai yra tokie absurdiški dalykai, kad bet kuris žmogus, sustojęs nors kelioms minutėms pamąstyti apie tai, turėtų suprasti, kad religija – ne kas kita, kaip senovinių legendų, pasakų ir ritualų rinkinys, neturintis jokio ryšio su realybe.

Kartais galvojate, kad padedate vaikui, tačiau padedate šarlatanams

free-poster-qdntew06oa-MES-NE-DAKTARAI

(Šiuo įrašu paprieštarausiu savo mėgstamam blogeriui Buržujui, kuris nemato nieko blogo tame, kad šarlatanai šaltakraujiškai ir žiauriai išnaudoja vėžiu sergančius vaikus ir žmones norinčius padėti tiems vaikams)

Ko gero ne vienam teko girdėti apie stebuklingą kliniką Baltarusijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rusijoje ar kokioje nors kitoje egzotiškoje šalyje. Ta klinika kartais gydo nuo bet kokio vėžio. Kartais ji taiko gydymą kamieninėmis ląstelėmis. Kartais tiesiog kokiu nors “Anatolijaus metodu“. Visos šios klinikos beveik be išimties žada kone garantuotą pasveikimą ir mainais reikalauja tik keliolikos ar keliasdešimties tūkstančių dolerių.

Deja, kone visais atvejais tos klinikos yra įsikūrusios šalyse su labai silpna vartotojų teisių gynimo sistema, kone visos jos siūlo gydymus, kurie su dabartiniu medicinos lygiu neįmanomi.

Pvz. gydymas kamieninėmis ląstelėmis tikrame moksle dar tik žengia pirmuosius žingsnius – atlieka labai ribotoms operacijoms kamieninių ląstelių persodinimą ir nesiryžta net prognozuoti, kada ir kam dar pavyks pritaikyti kamieninių ląstelių persodinimo tokios klinikos jau “gydo“ žmones nuo bet kokios ligos.

Štai Balsas skelbią istoriją apie berniuką lietuvį, kuris serga vėžiu (neuroblastoma):

Linuko mama, matydama, jog tradicinis gydymas nepadeda, ėmė ieškoti alternatyvių priemonių. „Susiradau dvi šeimas, du berniukus, kurie gydėsi alternatyviais būdais, taip, kaip ir mes norėjome, tačiau gydytojai tam nepritarė. Aš nesu medikė, todėl tikėjau jais. Vėliau kreipėmės į kliniką Vokietijoje, iš ten nukreipė į Meksiką“, – Anglija.lt pasakojo Neringa.

Tėvai išsiaiškino, kad Meksikos klinikoje buvo išgydytas ta pačia liga sirgęs berniukas, kai jo būklė buvo dar blogesnė nei Linuko. Todėl dabar ši klinika – vienintelė Linuko viltis. „Alternatyvių gydymo būdų yra ir daugiau, tačiau viskas remiasi į finansus. Išsirinkome Meksikos kliniką. Tai nebus stebuklinga operacija, o kompleksinis gydymas, truksiantis ne vieną mėnesį“, – sakė mama. Pinigus gydymui ir kelionei – apie 50 000 JAV dolerių.

Apsilankiau šito vaiko gydymui skirtoje Facebook grupėje. Štai kas rašoma po viena nuotrauka:

Cia ka tik po Gabrieliaus daryto Ondamed gydymo.Mes net issigandom,gal vel temperatura sukilo:)po sios proceduros Linukas buna kaip silkinis pora valandu.

Kas gi yra tas Ondamed gydymas?:

ONDAMED yra baterija varomas grįžtamojo bio ryšio prietaisas, kurį medicinos praktikuotojas naudoja nustatyti, kurie garso dažniai ir kurie pulsuojantys silpni elektromagnetiniai laukai sukelia paciento autonominės nervų sistemos atsaką.

Laikina stimuliacija šiais dažniais taikoma kartu su paciento sąmoningu ir nesąmoningu dalyvavimu skatina atsipalaidavimą, raumenų apmokymą ir reabilitaciją, o šie dalykai sugrąžina kūną į ankstensę sveikatos būseną.

Išvertus į mokslinę kalbą – tai nieko nedarantis pseudomokslinis abrakadabara.

Taigi, grįžkim į kliniką – facebook grupėje susiradau ir tai, kad vaikas “gydomas“ klinikoje Hope 4 Cancer. Deja gydytojai sutaria, kad tokios “meksikos klinikos“ yra geriausiu normalų gydymą ir apgaulingą marketingą taikančios ligoninės, o daniausiai tai tik šarlatanai pasirengę išvilioti milžiniškas sumas pinigų iš kenčiančių šeimų [1] [2] [3] [4].

Aš truputi užjaučiu visus tuos žmones, kurie tikėjosi padėti vaikui, o vietoj to paaukojo pinigus šarlatanams, kurie taip šaltakraujiškai žiauriai išnaudoja žmonių viltį. Ir žinoma, labiausiai užjaučiu Linuko tėvus ir labai labai linkiu, kad jų vaikas išgytų savaime (nes Meksikos šarlatanai jam tikrai nepadės).

Nuorodos