Motyvacija

Skaitau Dr Paul Offit knygą “Killing Us Softly“ (Žudo mus švelniai), kurią pasiskolinau internetu iš Velingtono viešosios bibliotekos.

Tai – knyga apie alternatyvią „mediciną”. Jau skaitant įvadą, kuriame aprašoma vieno berniuko vėžio „gydymas” alternatyvios „medicinos” priemonėmis, apėmė pyktis ir apmaudas. Toks pyktis ir apmaudas mane apima kone kiekvieną sykį, kai tenka susidurti su žmonių skaudžiai nukentėjusių nuo alternatyviosios ”medicinos” istorijomis. Ši istorija dar tragiškesnė, nes sprendimą atsisakyti efektyvaus gydymo priėmė ne pati auka, o kiti – jo tėvai.

Tokios žmonių tragedijos yra liūdnos dėl to, kad baigiasi nelaimingai (šios knygos įvado istorijos herojus miršta). Jos yra ir piktinančios dėl to, kad kiti žmonės sąmoningai atsitraukė pacientus nuo žinomai efektyvaus gydymo, vietoj to pateikdami beverčius, neveiksmingus ir žalingus „gydymo” būdus.

Tai apmaudi istorija dėl to, kad sprendimo teisingumą ar neteisingumą galima nustatyti vienareikšmiškai be jokių niuansų, tačiau krūvos motyvuotų žmonių aktyviai stengiasi, kad būtų priimtas neteisingas sprendimas.

Tad jeigu norite žinoti, kas mane motyvuoja rašyti šį blogą (tinklaraštį), tai atsakymas yra paprastas – apmaudas dėl to, kad išvengiamos tragedijos įvyksta, pyktis dėl žmonių aktyviai besistengiančių, kad būtų priimti neteisingi sprendimai ir užuojauta jų aukoms.

Tikiuosi, kad šis blogas padės nors keletui žmonių nepriimti prastų, o gal net ir pražūtingų sprendimų.

O, štai čia dar viena nesena istorija, ir tebūnie ši homeopatijos ir apskritai alternatyviosios “medicinos“ nusinešta mirtis nenueina perniek, tegul ji motyvuoja jus kovoti prieš visas šitas šarlatanų nesąmones:

Praėjusį kovą septynmetis berniukas, Ryan Alexander Lovett, mirė po streptokoko infekcijos, prikausčiusios jį  prie lovos 10 dienų. Jo motina Tamara Lovett  (44 metų) pasirinko gydyti bakterinę infekciją  homeopatiniai žolelių preparatais užuot nuvedusi jį pas gydytoją.

Nuotrauka – aplink pasaulį #1 – Torontas, Kanada

Psychics in Toronto, Canada by brovienas
Psychics in Toronto, Canada, a photo by brovienas on Flickr.

Šiais metais nemažai keliavau ir kone kiekvienoje šalyje fotografavau įvairius antimokslinius dalykus.

Tad šiandien pradedu skelbti jų nuotraukas.

Tikėjimas ir tikrovė (paminami švietimo principai)

Prieš keletą dienų pradėjau ilgą kelionę ir pirmoje stotelėje (Edmontone, Kanadoje) apsilankiau Karališkąjame Albertos Muziejuje. Mane truputį neramina tai, kad mokslui skirta institucija (ir tai tikrai ne pirmas mano matytas pavyzdys) prietarus ir religinius tikėjimus pristato, kaip realybę:

Nedidelės akmenų struktūros, vadinamos vizijų paieškomis, žymi vietas, kur vietinai gyventojai [indėnai] bendraudavo su dvasių pasauliu. (…)

Čia jie susilaikydavo nuo maisto ir vandens keturioms dienoms. Dvasios bendraudavo su jais per eilę vizijų. Šiose vizijose žmonės gaudavo žinojimo galių, sužinodavo apie ateitį, būdavo išgydomi nuo ligų arba susitaikydavo su savimi.

Žinoma, nėra nieko nuostabaus, kad išsekęs žmogus gali pradėti kliedėti ar haliucinuoti. Tad ir reikėtų rašyti, ne tai, kad dvasios bendraudavo, o tai, kad išsekimo sukeltus kliedesius vietiniai gyventojai laikė bendravimu su dvasiomis.

Taip, suprantu, kad kai kuriais atvejais, ypač užgrobtose žemėse reikia tam tikro jautrumo pristatant užgrobtų tautų kultūrą, tačiau nereikia paminti mokslinių ir švietimo principų.

Smegenys ir jų sukurtas pasaulio modelis (arba: vynas ir iliuzijos)

Paskutinėje Skeptics Guide to the Universe laidoje išgirdau paminėtą vieną eksperimentą, kuris mane privertė sukikenti.

Taigi, įsivaizduokite eksperimentą, kuriame dalyvauja 54 subjektai, gan gerai išmanantys vyną, nes visi jie enologijos (studijos apie vyno rūšis, vyno gamybą, vyno laikymą) studentai. Jie imasi degustuoti baltą ir raudoną vyną ir apibūdinti jį visokiais žodžiais. Raudoną vyną apibūdina žodžiais ir kvapais būdingais raudonam vynui. Baltą vyną apibūdina žodžiais ir kvapais būdingais baltam vynui. Kaip ir viskas teisingai, tačiau eksperimentui pateiktas raudonas vynas buvo viso labo baltas vynas nuspalvintas raudonais maisto dažais.

Pojūčių kombinavimas

Visų pirma, derėtų žinoti, kad smegenys kurdamos jus supančio pasaulio modelį labai dažnai naudoja daugiau nei vieną pojūtį. T.y. vyno spalva, tikrai pakeičia tai, kokį skonį jaučia žmogus ir kokį kvapą jis užuodžia. Tačiau nesupraskite klaidingai, fizinė vyno būklė, bei fiziologinis vyno poveikis nepasikeičia. Pasikeičia tik jūsų galvoje susikurtas vyno modelis. Tai nėra “mind over matter“ (mintys nugali realybę), tai yra tik paprasčiausias neteisingas realybės modelis jūsų galvoje.

Man pačiam teko lankytis poroje iliuzijų muziejų, kuriuose, nepaisant to, kad stovi tiesiai, vaizdinės užuominos (visual cues) esančios patalpoje sukuria griuvimo pojūtį, o bandant “atstatyti“ pusiausvyrą, kone pargriūni. Vienas šių muziejų yra Naujojoje Zelandijoje esantis Puzzling World), o kitas – Niagra Falls (Kanados pusėjė) Rippleys Believe it or not. Jeigu kada pasiseks atsidurti vienoje iš šių vietų – būtinai apsilankykite, o po to pliaukštelkite per sau per kaktą tardami “kvailos smegenys! kvailos!“

Moralas

Subjektyvus vertinimas yra labai lengvai pasiduodantis įvairioms išankstinėms nuostatoms ir yra labai lengvai suklaidinamas.

Nuorodos

  • Frederic Brochet and Denis Dubourdie tyrimas, “The Color of Odours“ (PDF) (lietuviškai – Kvapų spalvos).
  • The Skeptics Guide to the Universe serija #332, kurioje išgirdau apie šį tyrimą