Numirti nuo vėžio lengviau, jei naudoji alternatyviąją mediciną

Originali versija: 2018
Papildyta: 2021 spalio 30

1 901 815 vėžio pacientų kohortinis tyrimas1 rodo, kad alternatyviosios medicinos naudojimas buvo susietas su įprasto gydymo nuo vėžio atsisakymu ir dvigubai didesne rizika numirti nuo vėžio, palyginus su pacientais, kurie nenaudojo altetrnatyviosios medicinos.

Iš esmės tyrimo autoriai mano, kad šią padidintą mirties riziką galima pašalinti užtikrinant pacientų laikymąsi visų rekomenduotų įprastinio gydymo procedūrų.

Tačiau reikėtų prisiminti, kad alternatyviosios medicinos sritis yra persunkta ne tik “energijos vibracijų“, jogos mokytojų pasakojančių apie pranas (kosmines energijas) ar “aromaterapijos specialistų“ duodančių pauostyti skaniai kvepiančių aliejų… Alternatyvioji medicina persunkta nepasitikėjimo mokslu, nepasitikėjimo ir priešiškumo tikrai medicinai, persunkta dezinformacijos apie tikrų medicinos priemonių veikimą bei efektyvumą.

Tad rekomendacija paprasta – venkite alternatyviosios medicinos, kokia nepavojinga ji beatrodytų, o jeigu jau visgi nutarėte ignoruoti šį patarimą, tai bent jau visuomet visuomet klausykite savo gydytojo nurodymų ir patarimų.

Nuorodos


  1. Kohortinis tyrimas tai – analitinis epidemiologinis stebėjimo tyrimas, kurį atliekant stebimos žmonių grupės, sudarytos iš rizikos veiksnio veikiamų bei neveikiamų individų. Tiriamųjų grupė vadinama kohorta. Daugiau Vikipedijoje

Daugiau nuorodų

2021 m. spalio 27 d. Delfi. Būsimasis medikas nurodė didžiausią susirgusių vėžiu žmonių daromą klaidą: pasakė, kas išties padeda:

„Ko nereikėtų daryti išgirdus onkologinę diagnozę? Atsakymas paprastas – nepulti iškart į internetą, nes nuo to savijauta nepagerės. Informacijos gausa gali sutrikdyti ir suklaidinti. Yra didžiulė rizika, kad čia radus neteisingą informaciją, kuria patikėjęs ir pradėjęs taikyti, žmogus gali sau pakenkti. Pavyzdžiui, paklausius patarimų tų, kurie prisistato medikais, nors tokie nėra, pateikia neaiškios kilmės mokslinius tyrimus ir žada išgydyti vėžį bioenergetika, radikaliomis dietomis ar homeopatija“, – sako P. Povilonis.

Būsimasis medikas atkreipia dėmesį, kad dažnai tai būna tik finansiniai nuostoliai, tačiau pasitaiko atvejų, kai tai gali kenkti ir pačiam gydymui ar bloginti ligos eigą. Nuo to jau yra nukentėjusių pacientų, tad reikėtų pasimokyti iš kitų klaidų ir pasitarti su jus gydančiu onkologu.

Kodėl mums nereikalingas terminas “alternatyvioji medicina“

Iliustracija

Dr. George Lundberg gan sėkmingai paaiškina:

“Alternatyviosios medicinos” nėra. Yra tik medicina:

  1. kuri buvo ištirta ir nustatyta, kad ji – saugi ir efektyvi. Naudokite ją ir mokėkite už ją.
  2. kuri buvo ištirta ir nustatyta, kad ji – nesaugi aba neefektyvia. Nenaudokite jos ir nemokėkite už ją.
  3. kuriai yra tikėtina priežastis, kad ji gali būti saugi ir efektyvi. Ištirkite ją ir priskirkite vienai iš pirmų dviejų rūšių.

Deja, alternatyvia medicina dažniausiai vadinama tai, kas jau ištirta ir nustatyta, kad neveikia (homeopatija, iridologija, refleksologija ir kt.) ir tai, kam mes neturime nė menkiausių priežasčių manyti, kad tai gali būti efektyvu arba saugu (bet kokie užkalbėjimai, maldos ir kt.).

Taip pat, gan apmaudu, tai, kad yra sričių, kur mokslas teršiamas labai dideliu kiekiu labai prastos kokybės tyrimų, kuriuose demonstruojamas kai kurių priemonių “veikimas“ (pvz. akupunktūra), nepaisant to, kad dideli gerai kontroliuojami tyrimai rodo, kad akupunktūra neveikia.

Sveikas protas už 50 000 litų

Trumpai: alternatyvi medicina yra labai neteisingas terminas, dėl to, kad ji tokia pat alternatyva medicinai, kaip ir televizoriaus žiūrėjimas.

Alfa rašo apie moterį, kuri sergdama žvyneline visokiems šundaktariams išleido apie 50 tūkstančių litų.

E. Paukštienė – 57 metų moteris, kuri beveik keturiasdešimt metų kenčia nuo, anot medikų, nepagydomos odos ligos – žvynelinės.

Pašnekovė yra išbandžiusi bene visus įmanomus gydymosi metodus, kuriuos jai siūlė medikai, tačiau odos būklė pagerėdavo tik kuriam laikui. Be to, moteris kreipėsi pagalbos ir į visus žinomus netradicinės medicinos atstovus Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, vyko į Izraelį, prie Negyvosios jūros.

Šiandien moteris skeptiškai žiūri į alternatyvios medicinos atstovus ir pasakoja, kad, nors negali tiksliai suskaičiuoti, bet įvairiems patiems keisčiausiems gydymosi metodams išleido labai daug pinigų: „Manau, per visą gyvenimą išleidau netradiciniam gydymui apie 50 tūkstančių litų. Pavyzdžiui, Maskvoje vien už pušies šakelę, kuri turėjo padėti pasveikti, sumokėjau 90 dolerių.“

E. Paukštienė taip pat mokėjusi už „stebuklingą“ vandenį, specialias dietas: „Visi žadėjo man greitą pasveikimą, bet niekas nepadėjo niekas.“

Nusivylusi netradicinės medicinos gydymo būdais, pastaruosius 10 metų moteris nebesikreipia į jokius žiniuonius, ekstrasensus ir juos vadina apsišaukėliais.

Žinoma, visokiems šarlatanams (tiek tikintiems savo galiomis, tiek žmonėms ciniškai išnaudojantiems kitus) nėra sunku išvilioti pinigus iš sergančių žmonių. Kas gi tie keli šimtai (ar netgi keli tūkstančiai) litų palyginus su sveikata. Juolab, kai rinka tiesiog užtvindyta šundaktariais, kurie siūlosi parduoti žoleles, šakeles, pabūrimus ir pan. o jų niekas negaudo ir nesodina už neveikiančių “medicinos“ priemonių pardavinėjimą?

Nepaisant to, kad kiekvienas kasdien susiduriame su dešimtimis menkų melų, daugeliui žmonių ir į galvą nešauna, kad pasaulyje gali būti tiek daug tyčia ar netyčia juos mulkinčių žmonių. Galbūt, jie netgi užduoda sau klausimus:

  • Negi tikrai šita bobutė parduodanti man šitą pušies šakelę nuo žvynelinės nori mane apgauti?
  • Negi tikrai šitas homeopatas su šitais žirniukais tenori iš manęs išvilioti pinigus?
  • Negi tikrai žmogus gali taip užtikrintai kalbėti, jeigu jis nėra įsitikinęs tuo ką sako?
Bet atsakymai nebūtinai paprasti “taip“ arba “ne“. Atsakymai sudėtingesni – didelė dalis šundaktarių tikrai tiki savo galiomis, nepaisant to, kad jie tų galių neturi ir negali turėti. Kita dalis tikrai yra tokie ciniški sukčiai, kad gali į akis meluoti ir vilioti pinigus. O kol kas mokslas sako: alternatyvi medicina, kurios veikimas yra įrodytas vadinama medicina.

Tad nieko nuostabaus, kad tokiame konktekste atsirada dar viena tokia “padėjėja“ Judita Kaminskienė:

Save vadinanti žiniuone-žolininke Judita Kaminskienė pasakoja, kad nuo pat mažens žinojusi žolelių gydomąjį poveikį. Pirmiausia pradėjusi gydyti artimuosius ir ne kartą padėjusi sau, pradėjo gydyti ir kitus. J. Kaminskienė ruošia vaistažolių mišinių receptus, daro antpilus nuo daugybės ligų. Jie, pasak žolininkės, galėtų padėti ir minėtiems pašnekovams.

Labai užjaučiu žmones, kurie serga ir patariu – nešvaistykite savo pinigų šundatktariams iš šarlatanams, kad ir kaip meiliai jie bekalbėtų, kad ir ką bežadėtų ir prisiminkite – sukčiui ar tikram tikinčiajam pažadas nieko nekainuoja.

Prierašas apie žoleles

Taip sutinku, kad dalis žolelių veikia, tačiau žolininkystė turi problemų susijusių su tuo, kad skirtingomis sąlygomis augę augalai turės skirtingus kiekius aktyviųjų medžiagų, jų poveikis (ir ypač šalutiniai poveikiai nėra tinkamai ištirti). O absoliučia dauguma atvejų ir be tinkamo medicininio išsilavinimo yra sunku nustatyti tinkamą diagnozę.

Papildomam skaitymui