Mirštančiųjų patyrimai – chaoso smegenyse padarinys

gyvas-dangaus-irodymas

Trumpai: nepaisant įvairių tikinčiųjų pasakojimų – klinikinės mirties patyrimai yra tiesiog chaoso kylančio smegenyse mirties metu padarinys.

“Dangus iš tiesų yra“ – tokią žinią pasauliui perteikia savo akimis pomirtinį gyvenimą regėjęs neurochirurgas Ebenas Alexanderis. Kadaise skeptiškai reagavęs į pasakojimus apie anapusinį pasaulį, šiandien knygoje “Gyvas dangaus įrodymas“ gydytojas tvirtina – kita būtis egzistuoja.

Staiga užklupusi liga nugramzdino gydytoją į komos būseną, atskirdama jo sielą nuo fizinio kūno. Su kiekviena diena, praleista ligos patale, jo organizmas nenumaldomai silpo, tačiau dvasia pasinėrė į naujus, dar niekada neišgyventus potyrius. Šis netikėtas likimo iššūkis leido Ebenui atitrūkti nuo realaus pasaulio ir pažinti tai, kas slypi už mūsų suvokimo ribų, bei išmokti svarbiausią gyvenimo pamoką. Kaip gydytojas, jis įsitikino, kad sąmonė egzistuoja net tada, kai smegenys nefunkcionuoja. Ir tai, kad šitai teko patirti jam, gydytojui neurologui, Ebenas suprato kaip kvietimą naujai įvertinti mokslinius tokios būklės paaiškinimus.

Įspūdinga ir neįkainojama patirtis pakeitė gydytojo gyvenimą. Knygoje “Gyvas dangaus įrodymas“ autorius atrasta tiesa dalijasi su mumis, kad paskatintų permąstyti dvasines vertybes ir atrasti sielos pilnatvę.

(Pagal Milžinas)

Ką gi apie tai mano platesnė mokslininkų bendruomenė?

Ogi mokslininkų ir tyrimų visuma rodo, kad klinikinės mirties patyrimai yra smegenų patiriamo šoko padarinys.

Smegenys, klinikinės mirties sąlygomis tampa chaoso auka. Fiziologiniai ir farmakologiniai mechanizmai yra visiškai sujaukami, sustiprėja arba nuslopsta.

Įvairūs tyrimai pateikė fiziologinius kai kurių klinikinės mirties potyrių paaiškinimus. Pvz. buvimo už kūno ribų iliuziją sukelia smilkininės ir momentinės skilčių 1 funkcijų sutrikimas. Tie patys procesai gali sudaryti įspūdį, kad klinikinės mirties patyrimai ateina iš išorės, iš realybės. Galima teigti, jog smegenys žmogui meluoja, panašiai kaip ir per haliucinaciją.

Tiek klinikinės mirties metu patirtos haliucinacijos, tiek vėliau, atsigavimo laikotarpiu nugirstų pokalbių ar matytų vaizdų prisiminimai persipina į vieną neatskiriamą patyrimą.

Nuorodos


  1. Terminą “temporo-parietal lobe“ išverčiau “smilkininė ir momentinė skiltis“, bet nežinau, ar tai teisingas lietuviškas vertimas. 
Reklama

Neįprasti tikėjimai: išskirtinė brolija

Praėjusį savaitgalį (Naujojoje Zelandijoje) man teko netiesiogiai susidurti su krikščionių sekta “Išskirtinė brolija“ (Exclusive brethren).

Mano draugų seneliai bando parduoti savo namą. Tą namą apžiūrėjo išskirtinės brolijos nariai ir pareiškė, kad jiems namas netinka, nes jis su kaimynais dalijasi bendru įvažiavimu į kiemą.

Kai kurios išskirtinės brolijos sektos taiko įvairius apribojimus bendravimui su ne jų sektos nariais, kurie kartais apima ir bendrus įvažiavimus į kiemus.

Paaiškinimas apie neįprastus ir keistus tikėjimus

Kalbėdamas apie religijas aš visuomet stengiuosi vartoti terminą “neįprasta“, o ne “keista“, mat kiekvienas, net ir labai įprastas krikščionių ar katalikų tikėjimas yra labai keistas ir niekuo nesusijęs su realybe.

Meksika – San Juan Chiamula ir neįprastos religijos

Šiuo metu keliauju po Centrinę ir Pietų Ameriką. Prieš savaitę teko lankytis San Jose Chiamula bažnyčioje.

Tai neįprastos religijos bažnyčia – joje persipynusi katalikybė ir senovės majų tikėjimas. Bažnyčia iš išorės atrodo, kone kaip ir bet kuri kita katalikiška bažnyčia – tik minimalios išorinės dekoracijos yra kiek spalvingesnės.

san juan chiamula for blog

Viduje draudžiama fotografuoti (bauda – apie 300 JAV dolerių), tad teks apibūdinti raštu.

Viduje palikta tik keletas bažnytsuolių prie pat įėjimo, o ir tie sugrūsti į pasienius ir beveik nenaudojami. Pasieniuose iš abiejų pusių sustatyti “akvariumai” su įvairių katalikų šventųjų statulomis ir visos jos išpuoštos gyvomis gėlėmis.

Grindys ištisai padengtos plonu pušų spyglių sluoksniu (pušys Meksikoje kiek kitokios nei Lietuvoje – spygliai kokių 15-20 centimetrų ilgio). Ant tų spyglių labai lengva paslysti.

Majai ateina čia tiek pavieniui, tiek ir šeimomis (iki 10 žmonių), pastumdo pravalo plotelį grindų nuo purų spyglių ir sustato daug daug žvakių – nuo tuzino iki kokio šimto. Žvakės įvairiaspalvės – viena spalva dėl sveikatos, kita spalva dėl derliaus ir t.t.

Krūvos žvakių prie pušų spyglių man atrodė kaip labai didelis gaisro pavojus.

Majai meldžiasi ritmiškai ir monotoniškai kartodami vieną ar du žodžius. Kartais užsigeria vietiniu alkoholiu, kartais to alkoholio papila tarp žvakių.

Šioje bažnyčioje majai aukoja keletą dalykų:

  • vištas – joms nusukamas sprandas ir dievo prašoma priimti vištos sielą vietoj sergančio žmogaus sielos. Besilankydami aukojamų vištų spandų nusukimo nematėme, matėme tik porą atneštų vištų laukiančių savo nelemties.
  • coca colą, pepsi colą (ir retkarčiais kitokį limonadą). Kiek suprantu coca cola ir pepsi cola yra populiariausi dėl to, kad juoda spalva simbolizuoja kažką, o kylantys burbliukai turi “iškelti” ligą iš kūno. Kartais auokajma coca cola sumaišoma su alkholiu ir geriama, kartais  tiesiog papilama tarp žvakių, kartais sumaišoma su alkoholio ir pilama tarp žvakių.

Neįprasta, o ne keista religija

Sakau “neįprastos religijos”, o ne “keistos religijos” paprasčiasiai dėl to, kad visos religijos yra keistos. Dalis jų yra jau įprastos iki tiek, kad nebesukelia mums nuostabos. O stebėtis tikrai yra kuo – kiekvienas katalikiškas ritualas yra absurdiškas, bet kuri tikėjimo  dogma absurdiška. Aš kiekvieną kartą kone išsižioju, kai išgirstu, kad kas nors tiki dievais, sielomis, pomirtiniu gyvenimu, Jėzaus prisikėlimu iš numirusių ar nuodėmių atleidimu.

Visa tai yra tokie absurdiški dalykai, kad bet kuris žmogus, sustojęs nors kelioms minutėms pamąstyti apie tai, turėtų suprasti, kad religija – ne kas kita, kaip senovinių legendų, pasakų ir ritualų rinkinys, neturintis jokio ryšio su realybe.