Mikutavičiaus paistalai apie ebolą ir gripą

M. Mikutavičius Delfi straipsnelyje teigia:

„Kol kas problemos dėl Ebolos viruso aš taip pat nematau. Matau tik paniką ir pasimėgavimą ja. Dievo daugiau nebijome, vadinasi turime bijoti kažkokio suš… viruso?“

Tarp šių dalykų yra esminis skirtumas – dievo nėra, o ebolos virusas yra. Jis yra užkrečiamas, plinta geometrine progresija (kiekvienas užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai 1,71-2 kitus žmones) ir žudo (miršta apie 50% užsikrėtusių).

„Esu žmogus, kuris absoliučiai nekenčia panikos ir panikuojančių žmonių. Visos epidemijos ir naujienos apie jas kelia atgrasų pyktį. Mano pakankamai netrumpame gyvenime buvo daug panašių panikų ir skiedalų apie kiaulių gripą, paukščių gripą, snukio ir nagų liga. Bet man tai kelia pašaipą, nes aukų, tiesą sakant nėra daug.

Pradėkime nuo to, kad kiaulių gripas nusinešė bent 14 286 gyvybes. Gal ir nedaug pasauliniu mastu, bet tikrai ne tiek, kad “keltų pašaipą”. Ypač toks Mikutavičiaus “vaipymasis” pasidaro nejuokingas, kai žinai, kad gripas gali būti daug užkrečiamesnis ir mirtingesnis. Štai nuo ispaniško gripo epidemijos 1918-1919 metais mirė maždaug 50 – 100 milijonų žmonių. Ir nuo tokio milžiniško paukščių ar kiaulių maro užkrečiamumo ir mirtingumo mus skiria vos kelios mutacijos ir vakcina (kuria dauguma žmonių nėra pasiskiepiję).

Vienas iš žmonių psichologijos tyrimų rodo:

[Kai kalbama apie katastrofos išvengimą] žmonėms paprastai linkę ignoruoti sėkmės faktorių. Mes esame priskirti pasisekimus savo sugebėjimams, o ne atsitiktinei sėkmei.

Taip, sveikatos apsaugos organizacijas tokie mikutavičiai visuomet kritikuos: jeigu pasiruošėme epidemijai ir epidemija nekilo ar buvo suvaldyta – organizacija iššvaistė lėšas. Jeigu epidemija nebuvo suvaldyta – tai netinkamai pasiruošė.

Kaip ten bebūtų, aš sėdėdamas išsivysčiusiame vakarų pasaulyje dėl ebolos kol kas nepanikuosiu, bet organizacijas bandančias ją suvaldyti palaikysiu, o tokius mikutavičius vadinsiu neišmanėliais nesuprantančiais nei istorijos, nei biologijos.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas –  užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcija. Peršalimą sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų priklausančių skirtingoms virusų grupėms tokioms kaip rinovirusai, koronavirusai ir kt.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas nėra peršalimas (t.y. iš esmės beveik nepriklauso nuo temperatūros) nors šaltuoju metų laiku, tikimybė užsikrėsti šiais virusais yra didesnė. Tikslios to priežastys yra dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad prie to prisideda šalčio sukelti kvėpavimo sistemos pokyčiai, žiemą suprastėjusi imuninės sistemos reakcija, bei socialiniai veiksniai – žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose arčiau kitų užsikrėtusių asmenų

Nepainiokite peršalimo su gripu

Nepaisant to, kad gripo ir peršalimo simptomai yra panašūs (medicininėje literatūroje įvairūs peršalimai kartais vadinami į gripą panašiomis ligomis), gripas išsiskiria tuo, kad jo simptomai paprastai yra sunkesni. Taip pat gripas dažnai gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi.

Taip pat, gripas nuo peršalimo skiriasi dar ir tuo, kad esame sukūrę vakcinų apsaugančių nuo šio viruso. Aš nuo jo skiepijuosi kiekvieną rudenį.

Antibiotikai

Antibiotikai yra skirti gydyti bakterinėms infekcijoms, o peršalimas yra virusų sukelta infekcija. Tad antibiotikai nuo peršalimo nepadės, tačiau kartais peršalimą, ypač vaikams, lydi ir šalutinės bakterinės infekcijos, kurias sutramdyti ir padeda antibiotikai.

Ar nuo peršalimo apsaugos xxx?

Įvairūs tipai jums pažers patarimų, kaip apsisaugoti arba išsigydyti nuo peršalimo: gerti visokias arbatėles su vitaminu C, nevartoti pieno produktų, gerti viskį su medum, gerti degtinę su česnaku, plauti nosį su druskos tirpalu, naudoti homeopatiją ar dar kokį nors kitokį š.

Deja, visa tai – viso labo “viena bobutė sakė” tipo patarimai, kurie neveikia. Dalis “patarimų” yra patikrinti tyrimais – ir nustatyta, kad neveikia. O kiti tokie “patarimai” gal ir nepatikrinti tyrimais, bet paprasčiausiai nėra jokio biologinio pagrindo manyti, kad jie galėtų veikti ir yra labai daug pagrindo manyti, kad jie paprasčiausias pramanas kurio veikimas “pagrįstas” placebo efektu, selektyvia atmintimi ir neturėjimu su kuo palyginti tokio “gydymo” rezultatus.  Niekuomet nepamirškite, kad peršalimas – virusinis susirgimas ir jį sukelia apie 200 skirtingų virusų, kurie yra skirtingi ir kuriems yra nusispjauti tiek į pieną, tiek į česnaką.

Nuorodos