Žolinčių absurdai

Tumpai: netikėkite žolininkų patarimais; kiaulpienės šaknys nepadės apsisaugoti nuo Alzenheimerio ligos; išmatos prie žarnų sienelių nelimpa ilgam laikui.

Balsas.lt rašo apie Danutės Kunčienės patarimus.

D.Kunčienės teigimu, žmonių mintis gerokai pravalius, dingtų 50 proc. ligų. Bėdodami susargdiname ir išmintį. Nustatyta, kad sveikiausi tie žmonės, kurie daug dainuoja, nebėdoja.

Apie šitai, jau rašiau anksčiau. Tai yra paprasčiausia nesąmonė. Kita vertus, netgi jei šitas “faktas” yra nepramanytas apie tai, kad “sveikiausi tie žmonės, kurie daug dainuoja, nebėdoja”, tai kas yra priežastis, o kas pasekmė?

Ar tikrai žmonės neserga dėl to, kad dainuoja? O gal visgi žmonės nebėdoja, būtent dėl to, kad neserga?

Inkstus susargdina baimė: dėl ateities, prezidentės, vaikų… Pabijoti galima tik minutę, baimė mumyse neturi apsigyventi ilgam. Inkstus gydo kilnumas, tarkim, svetimos šiukšlės pakėlimas. Kai kankina inkstų negalavimas, labai efektinga pasivaikščioti keturiomis, maldele paprašyti inkstų gryninti kraują.

Jeigu kankina inkstų negalavimas, pasitarkite su savo gydytoju! Vaikščiojimas keturiomis ir maldos inkstų (ir apskritai nieko) neišgydys.

Puikiai ir saugiai išvalysime storąją žarną tirpalu, pasigamintu iš litro vandens, šaukšto druskos ir vienos citrinos sulčių. Išgerti per keliolika minučių. Kiaurai išbėga ir suveikia. Jautresniems gali graužti išangę, bet to jausmo nereikia bijoti.

Derėtų paminėti, jog apie organizmo ir žarnų valymą irgi jau rašiau anksčiau ir išvada yra paprasta – tokios procedūros yra absurdiškos ir visiškai nereikalingos.

Jei ryte neinate tuštintis, būtina pasitarti su specialistu, nes jeigu valgai, turi ir tualeto duris varstyti. Pasitaiko, kad išmatas, prilipusias prie žarnų sienelių, žmonės nešiojasi 50 metų. Jeigu pats esi apkūnus, o kakoji plonai – būtina susirūpinti, nes tai jau netvarkos ženklas. Senos, užsilaikiusios išmatos kaitina organizmą, susargdina organus, nes storojoje žarnoje įsitvirtinusios visų jų „ambasados“, – susirūpinti žarnynu ragina žinovė. Jos tikinimu, jei medikas sako, kad nekasdieninis tuštinimasis – paveldėjimo reikalas, reikia kreiptis į kitą specialistą, nes žarnynui prigimties terminas negalioja.

Išmatos prilipusios prie žarnų sienelių? 50 metų? Nėra ką ir pasakyti – jeigu turite problemų su žarnynu, tai pasitarkite su gydytoju, o mitais apie išmatas prilipusias prie žarnyno sienelių tikėti neverta.

Kiaulpienėse esantis lecitinas skatina susidarymą acetilcholino, kuris palaiko smegenų funkciją. Tokiu būdu kiaulpienė sulėtina Alzheimerio ligos vystymąsi.

Aš apie tai tik įdėsiu nuorodą į vikipediją su trumpa išvada: šiuo metu nėra jokių įrodymų, kad kokia nors priemonė būtų efektyvi Alzenheimerio ligos prevencijai. Deja, analogiškos išvados taikomos ir gydymui ar Alzenheimerio ligos vystymosi lėtinimui.

Apmaudu, kad Danutė Kunčinė skleidžia savo (ar kitų žmonių) pramanytą ir visiškai neteisingą informaciją. Nepasiduokite šarlatanų skleidžiamoms nesąmonėms vien dėl to, kad norite tikėti, jog žolelės ar ritualai gali jus išgydyti.

Dažniausi efektyvios žolininkystės palydovai – pseudomokslas ir gydančių savybių neturintys augalai

Gydymas žolelėmis egzistavo tūkstančius metų. Po to mes ištyrėme jų efektyvumą ir tai, kas veikė - tapo vaistais.

Žolininkystė yra labai įdomi alternatyviosios medicinos sritis. Ji iš absoliučios daugumos kitų alternatyviosios medicinos sričių išsiskiria tuo, kad ji tikrai gali būti efektyvi.

Tiesa, net ir žolininkystėje, kuri pagrįsta normaliais moksliniais tyrimais, egzistuoja tam tikros problemos. Viena iš pagrindinių – tai, kad skirtingose vietose ar skirtingomis sąlygomis augantys augalai turės skirtingus kiekius aktyviųjų medžiagų, tad beveik neįmanoma rekomenduoti tikslios saugios/efektyvios dozės.

Tačiau plačiojoje visuomenėje dar didesnė problema yra tai, kad su veiksmingomis vaistažolėmis visokie tipai neretai jums pasiūlys visą pluoštą pseudomokslo ir visą krūvą  neveiksmingų patarimų bei užpilų. Vienas tokių pavyzdžių – Virgilijus Skirkevičius. Jis Alfa portale išsijuosęs skelbia  ištisą nesąmonių srautą:

“Remiantis augalų joga svarbu, kur jie dygsta. Jei augalai veši gražioje vietose, mato tik saulę, vertingųjų medžiagų sukaupia mažiau nei augantieji skurdesnėse vietose.

Arba, tarkim, gudobelės, fitoterapijoje vertinamos kaip širdies gydytojos. Jų derlius skinamas nuo šiaurinės krūmokšnio pusės, nes ten susikaupia daugiau flavonoidų. Anot senųjų medicinų, gydyti naudojamas augalas turi suprasti žmogų, o tam ir pats turi patirti išbandymų.

Sekant senųjų Rytų medicinų tradicijomis, renkant augalus ir ruošiant iš jų vaistus, reikėtų kalbėti mantras, medituoti. Tada vaistažolių poveikis bus stipresnis. Nors kas čia stebėtina – anksčiau ir Lietuvoje žoliautojai kalbėdavo maldas, tik šiuolaikinės civilizacijos žmogus tai ėmė vertinti kaip šarlatanizmą.

Reikia žinoti, kad ir augalai, ir žmonės yra tarp dangaus ir žemės, juose yra ir materijos, ir dvasios. Lengviausia pareikšti, jog visa tai nesąmonė, nėra jokių augalų jogų, sielų ar energijų. Nekelti sau klausimų labai patogu. Bet toks žmogus nėra mokslininkas. Nes mokslas tobulėja būtent todėl, kad visą laiką bando paneigti tai, kas anksčiau sukurta“, – teigė pašnekovas.

ryšys tarp žmogaus ir gyvosios gamtos per augalus iš tiesų egzistuoja. Augalai verčia šviesą materija, substancija. Per fotosintezę gaminasi chlorofilas, susidaro angliavandeniai, kuriuos vartodami žmonės gauna energijos. Taigi šviesa virsta substancija per augalus, o substanciją vartojantis žmogus ją vėl paverčia šviesa, ir ratas užsidaro.

Šios citatos paimtos tik iš straipsnio pradžios – likusi straipsnio dalis pilna analogiškų nesąmonių: apie tai, kaip jis sugalvoja receptus, apie tai, kaip žmogaus kūno forma nulemia, koks bus vaistažolės poveikis ir kt. O štai apie tyrimus, kuriais nustatomas efektyvumas, neužsimenama nė žodeliu. Ir, kiek suprantu, apie juos neužsimenama dėl to, kad jokie rimti tyrimai efektyvumui nustatyti nėra daromi.