Horoskopai – ko gero nelegalu

Lietuvoje yra skeptikams palankių įstatymų. Deja, man atrodo, kad žiniasklaidos priemonės apie tuos įstatymus reglamentuojančius jų veiklą nėra nieko girdėjusios. Tad aš šiandien po keliais horoskopiniais straipsniais Lietuvos ryte ir Respublikoje parašiau tokį komentarą:

Lietuvos įstatymai žiniasklaidos priemonėms kelia šį reikalavimą: “Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai.” Lietuvos ryto žurnalistai, kada nustosite pažeidinėti įstatymus?

Ketinu neužilgo parašyti atvirą laišką žurnalistų etikos komisijai apie tai, tad jeigu kas nors norite prisidėti prie atviro laiško rašymo, spauskite čia.

Papildyta

Aš ne pedagogas, bet… vardas pagal numerologų patarimus

Alfa rašo:

Gimus vaikui, didžiausi mūšiai vyksta dėl vardo. Į lemiamą kovą įsitraukia kelių kartų atstovai, nes visi turi ką šia tema pasisakyti. Taip pat visi reaguoja labai jautriai ir audringai, kai tėvai nusprendžia nepaisyti jų nuomonės.

Jei gimdytojai vadovautųsi ne emocijomis, o faktais, tarkime, skaičiais, greičiausiai apsispręsti būtų lengviau.

Pasak numerologų, kiekvienas skaitmuo turi tam tikras vibracijas. O tai veikia vardo savininką, netgi lemia jo likimą.

Pasižiūrėkite į lentelę [pateikta straipsnyje] ir suskaičiuokite. Sudėkite vaiko vardo raides, tai yra jas atitinkančius skaičius, iki tol, kol liks vienaženklis skaičius nuo 1 iki 9. Tarkime, berniuko vardas yra Majus: 4+1+1+3+1=10; 10=1+0=1. Majaus vardo skaičius yra vienetas.

Toliau dalinami patarimai:

Vaikams, kurių skaičius yra 1: Nepataikaukite ir nenusileiskite visiems jų reikalavimas ar pageidavimams. Kitaip namuose turėsite mažą direktorių ar direktorę.

Vaikams, kurių skaičius yra 2: Neskubinkite ir nemuštruokite šių vaikų. Jiems reikia ramybės ir saugumo.

Vaikams, kurių skaičius yra 3: Veskite juos į lauką! Eikite pasivaikščioti, į žaidimo aikšteles ar stadionus.

Vaikams, kurių skaičius yra 4: Neskubinkite jų. Šie vaikai jaučiasi laimingi, kai jiems leidžiama judėti savu ritmu.

Ir taip toliau…

Aš ne tik kad nesu daktaras, bet nesu ir pedagogas… tada galiu pasidalinti ir savo pedagogine išmintimi. Jeigu teisingai suprantu tuos numerologų patarimus, tai

Nieko tokio, jeigu pataikausite ir nusileisite visiems vaikų, kurių skaičius 2-9, reikalavimams ir pageidavimams.

Skubinti ir muštruoti vaikus, bei nesuteikti jiems ramybės ir saugumo yra visiškai tinkama vaikams, kurių skaičius nėra 2.

Patarimas neleisti vaikų į lauką, žaidimo aikšteles ir stadionus, visiškai netrukdys vaikams, kurių skaičius 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 būti laimingais.

Taip pat, 90% vaikų (tiems, kurių skaičius nėra 4) visiškai netrukdys, jeigu juos visuomet skubinsite ir neleisite jiems judėti savu ritmu.

Trumpai

Numerologija yra ne kas kita, kaip beprasmis žaidimas skaičiais, neturintis nieko bendro su realybe. Tad pacituosiu Vikipediją:

Vienas iš svarbiausių faktorių, dėl kurių tikima numerologija, yra selektyvus mąstymas bei atmintis. Žmonės dažniau linkę įsidėmėti teoriją patvirtinančius faktus ir pamiršti jai prieštaraujančius arba nepatvirtinančius. Todėl jei bent tris kartus kažkur susiduria su konkrečiu skaičiumi, gali laikyti, kad tai yra numerologijos patvirtinimas, o tas skaičius turi jam kažkokią mistinę prasmę. Tai patvirtina ir dažniausiai okultiniais laikomi skaičiai – dauguma jų yra ne didesni už dešimt, mažai – nuo dešimt iki dvidešimt, ir turbūt joks numerologija tikintis žmogus nelaiko triženklio skaičiaus svarbiu savo gyvenime. Susidurti su mažais skaičiais yra daugybė progų: butų numeriai, klasės mokinių sąrašas, vieta autobuse ir taip toliau. Didesni skaičiai kasdieniniame gyvenime pasitaiko rečiau, o įsiminti tuos atvejus – sunkiau. Žmonės ignoruoja atvejus, kai jų „reikšmingieji“ skaičiai gyvenime nepasirodo, o tokie atvejai žymiai dažnesni.

Šeštas jausmas

Alfa rašo:

Dauguma žmonių net neįtaria, kad mes išnaudojame tik menkutę savo dvasinio potencialo dalelę. Mūsų pasąmonė sugeba per sekundę priimti 100 bilijonų dirgiklių, o sąmonė – tik 16 dirgiklių per sekundę. Šis faktas parodo, koks vienpusiškas ir ribotas yra mūsų pasaulio suvokimas ir kartu kokius gigantiškus informacijos lobius slepia mūsų pasąmonė.

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai yra ištraukti “iš lubų”. Taip pat, mūsų pasąmonė neslepia kažkokių įspūdingų lobių. Smegenys sudarytos iš daugelio dalių, kurios veikia fone – t.y. mes jų paprasčiausiai nepastebime. Nesąmoningai smegenys reguliuoja kvėpavimą, susijaudinimą, išgąstį, priima sprendimus, suvokimą, kad esame savo kūno ribose, apdoroja vaizdą, garsą ir kt. Sąmoninga smegenų veiklos dalis mums padeda dalį tų smegenų sprendimų racionalizuoti, palyginti, atfiltruoti (pvz. nesąmoninga dalis sako “noriu siusioti”, dar kita sako “aplink mane žmonės”, o sąmoninga nusprendžia “susilaikyti, siusioti tarp žmonių yra nepriimtina socialiai”). Tad tiek tos ir pasąmonės.

Šiuo atveju mums nesvarbu, kuri versija teisingiausia, bet vis tiek reikia pripažinti, jog šeštasis jausmas kaip ir anksčiau lieka unikalia žmogaus galimybe sužinoti tiesą be jokio logiško pagrindimo.

Intuiciją turi kiekvienas žmogus nuo gimimo. Daugiausia ja vadovaujasi maži vaikai. Ne veltui sakoma, kad mažylio lūpomis kalba tiesa. Augdamas vaikas vis labiau ima įsiklausyti į proto balsą ir logiką.

Labai keista prielaida. Intuicija yra paprasčiausias smegenų spėliojimas, kas nutiks. Taip, kartais pasitaikys, kad atspėsite, bet tai visiškai nesusiję su ateities numatymu, paslaptingomis galiomis ar tiesos sužinojimu. Geriausias dalykas, kurį galite daryti tam, kad priimtumėte kuo geresnius sprendimus – apsvarstyti greitus pasąmonės siūlomus sprendimus/spėjimus, palyginti skirtingus variantus, pasverti privalumus bei trūkumus ir tuomet sąmoningai pasirinkti geriausią.

Ką reiškia “nežinau”? Apginkime niuansus!

Delfi rašo apie apklausą dėl paauglių sekso:

Jūsų nuomone, jei seksu užsiima paaugliai, ar reikėtų juos bausti? (proc.)
Taip 17,2
Ne 27,3
Jeigu jie iki 14 metų amžiaus – bausti tėvus 10,8
Jeigu jie iki 16 metų amžiaus – bausti tėvus 17,0
Nežinau 27,7
Iš viso: 100
Pati apklausa man  nelabai užkliuvo, rezultatai – įdomūs ir verti dėmesio, tačiau “eksperto” interpretacija – man užkliuvo:

Komentuodamas apklausą medicinos psichologas, seksologas Andrius Kaluginas išskyrė gausiausią grupę respondentų – 27, 7 proc., kurie į klausimą apie bausmes už seksualinius nepilnamečių santykius atsakė „nežinau“.

„Beveik trečdalis žmonių neturi nuomonės. Tai yra labai įdomu. Tačiau kas turi turėti nuomonę: Baudžiamasis Kodeksas, aplinka, visuomenė, Bažnyčia, politikai, Seimas, Grybauskaitė – kas? Ką reiškia „nežinau“? Arba tu toleruoji, kai tavo vaikai trinasi pakampėmis ir mylisi su kitais paaugliais arba netoleruoji“, – kalbėjo Pasaulinės seksualinės sveikatos organizacijos koordinatorius Lietuvoje.

Toks didelis neturinčiųjų nuomonės procentas, specialistui užkliuvo, „nes tai reiškia, kad apie trečdalis žmonių nežino, kaip auklėti savo vaikus“.

„Atėjo keturiolikmetis namo ir sako, kad ką tik santykiavo su bendraklase. O tėvas nežino – gerai tai ar blogai! Tada ir vaikas nežino. Šitoje srityje bent jau tėvams turėtų būti aiškumas – toleruoja ir jiems „dzin“ ar griežtai sako „ne“. Ir tik po to sprendžiama, kaip auklėti vaiką, kažkaip su juo kalbėti. Todėl minėtoje apklausos lentelėje atsakymų „nežinau“ turėtų būti minimaliai, iš viso nulis. Nes čia negali būti abejingų žmonių!“, – įsitikinęs medicinos psichologas.

Užkliuvo tai, kad tokiu sudėtingu klausimu net 72,3% apklaustųjų turėjo konkrečią nuomonę. Pradžiai – lietuvių kalbos pamoka:

  • nežinojimas, nėra tas pats, kas nuomonės neturėjimas
  • nežinojimas nėra tas pats, kas nerūpėjimas arba abejingumas

Štai gan akivaizdus pavyzdys: Ar mokslininkams rūpi, kaip atsirado gyvybė? Taip. Ar mes žinome, kaip ji atsirado? Ne! Su faktiniais klausimais – gan paprasta.

Tačiau baudimas už “paauglių seksą” yra daug sudėtingesnis – tai ne faktinis, tai socialinis/moralinis klausimas. Sunkių moralinių klausimų, į kuriuos vieno atsakymo nėra ir net neturėtų būti yra apstu.

Pavyzdžiui, ar reikia drausti abortus? Nežinau! Koks vaisiaus amžius? Ar yra rizika, motinos sveikatai ar gyvybei? Ar žinoma apie vaisiaus apsigimimus? Ar žinoma apie pavojingas genetines ligas?

Ar reikia bausti rūkančius? Nežinau! Ar jie rūko vaikų darželyje? Ar jie rūko lauke? Jeigu apribosime rūkančiųjų laisvę, ar tai privers prie kitų draudimų? Kokio didumo bausme? Ko siekiama bausme?

Tokie niuansai, turėtų kiekvieną žmogų, kuriam rūpi vienas ar kitas moralinis klausimas pastūmėti link vienintelio “pilko” atsakymo – “nežinau”. Bet kuris juodas ar baltas atsakymas bus neišsamus ir dažniausiai rodys tik arba pritarimą bendram principui (pvz. apskritai drausti abortus/apskritai leisti abortus) arba tai, kad žmogus yra neapsvarstęs to klausimo niuansų.

Seniau žiniasklaida buvo skeptiškesnė

Seniau žiniasklaida buvo skeptiškesnė. Prieš savaitę keliavau po Naujosios Zelandijos pietinę salą ir lankiausi Įkūrėjų parko (Founders park) muziejuje. Ten pavarčiau 1950-ųjų metų The Nelson Evening Mail laikraščio balandžio – birželio mėnesių numerius.

Panašu, kad žiniasklaida tuo metu buvo skeptiškesnė – vietoj to, kad žiniasklaida ir visokie mulkiai šauktų, jog skraidančios lėkštės yra ateivių, jie visgi pagrindinę tribūna suteikdavo racionaliems ekspertams:

Jeigu jos [skraidančios lėkštės] egzistuoja, tai galite lažintis, kad jos priklauso JAV oro pajėgoms. Jos nėra iš Marso ar Rusijos.

Štai čia pora nuskanuotų straipsnių:

 

Duomenimis ir rezultatų palyginimu grįstas viešosios politikos formavimas

RCT_-_explained title=

Apie atsitiktinių imčių tyrimus

Atsitikinių imčių tyrimai (randomized controller trial) jau seniai yra de facto standartas nustatant, ar gydymo priemonė yra veiksminga. Tai daroma suskirtant pacientus į keletą atsitiktinių imčių ir vieną iš tų imčių naudojant, kaip kontrolinę grupę. Tai gali būti grupė, kuriai netaikomas joks papildomas gydymas arba grupė, kuriai taikomas standartinis gydymas. Kitoms grupės taikoma viena ar kita eksperimentinė gydymo priemonė ir vėliau palyginimi gydymo rezultatai.

Toks būdas pakankamai paprastai leidžia nustatyti, ar gydymo priemonė yra efektyvi, arba palyginti jos efektyvumą su jau naudojamų priemonių efektyvumu.

Atsitiktinių imčių tyrimus sėkmingai galima naudoti daugelyje sričių, kuriose dirbama su didelėmis imtimis. Pvz. tai sėkmingai galima naudoti reklamoje, interneto svetainių dizaine ir optimizavime. Vienas iš sėkmingesnių to pavyzdžių yra Amazon komapnija. Jie bandydami privilioti daugiau pirkėjų, karts nuo karto daliai savo svetainės lankytojų pateikia naują svetainės dizainą ir atlieka palyginimą, ar jų pakeitimai padidino (apie tai 11 skaidrėje) pirkėjų procentą/buvimo jų svetainėje laiką ir kt. lyginant su visais kitais, kuriems rodoma standartinė svetainės versija. Interneto svetainių kūrime tai vadinama “A/B testavimu“.

Atsitiktinių imčių tyrimai politikoje

JK vyriausybės suformuota “elgesio įžvalgų komanda” (behavioural insights team) paruošė rekomendaciją, raginančią pradėti plačiau naudoti atsitiktinių imčių tyrimus formuojant viešąją politiką. Jeigu čia lankosi politikai, politologai ar kas nors besisukiojantis jų ratuose – labai labai rekomenduoju perskaityti visus tuos 30 puslapių angliškai. Tokie palyginamijie tyrimai yra pakankamai nebrangūs ir leidžia palaipsniui išsiaiškinti efektyviausius metodus sprendžiant įvairius socialinius klausimus ir padeda išvengti milžiniško pinigų švaistymo neefektyvioms vyriausybės programoms.

Pvz. jei nauja vyriausybė nedarbo mažinimo programa taikoma tik atsitiktinai atrinktai imčiai (pvz. visiems žmonėms, kurių pavardė prasideda raide “D”) – intervencijos rezultatus galima palyginti su kontroline grupe (visais kitais žmonėm, kurių pavardė prasideda ne raide D) ir taip atskirti būtent tik tos konkrečios programos efektą nuo kitų pokyčių vysktančių šalyje, rinkoje, ekonomikoje ir pan.

Patarimas

Ko gero vienintelis patikimas būdas Lietuvai pasivyti kitas išsivysčiusias valstybes per palyginus trumpą laiką remiasi paprastais principais: nešvaistyti labai ribotų resursų neefektyvioms programoms ir naudoti tuos resursus tik efektyvioms programoms. O efektyvumui nustatyti derėtų naudoti mokslininkų jau seniai naudojamus metodus.

Zodiako ženklo įtaka vairavimo sugebėjimams ir įgūdžiams

Sudaužytas automobilis. Ir šūkis: Astrologijos mokslas rodo, kad labiausiai tikėtina, jog šį automobilį vairavo dvynys, ir kad mažiausiai tikėtina, jog šį autmobilį vairavo dvynys

Trumpai: Zodiako ženklai vairavimo įgūdžiams įtakos neturi.

Įvairios draudimo kompanijos atliko bent tris tyrimus, kuriais jie “pademonstravo” kaip zodiako ženklas įtakoja vairuotojų įgūdžius ir sugebėjimus.

Štai JAV draudimo kompanija Allstate Insurance  atliko analizę ir nustatė, kad vairuotojai gimę po mergelės ženklu padarė daugiausiai avarijų! O mažiausiai – po skorpiono.

Kita vertus atlikus bent šiokį tokį duomenų pataisymą, kad jie taptų palyginamais (kadangi zodiako ženklų trukmė ne vienodai, tai reikia skaičius sulyginti šiek tiek. Taip pat, deja turiu daryti ne visai tikslią prielaidą, kad kiekvieną metų dieną gimsta vienodas žmonių skaičius) – išaiškėja, kad pavojingiausi vairuotojai – po vėžio ženklu gimę žmonės, o saugiausi – po avino.

Tačiau Australijos Suncrop Metaway išanalizavę 160000 autoįvykių išsiaiškino, kad žmonės gimę po dvynio ženklu yra pavojingiausi vairuotojai, o ožiaragiai – saugiausi.

O štai InsuranceHotline.com išanalizavę 100000 žmonių profilius išsiaiškino, kad žmonės gimę po žuvies ženklu yra pavojingiausi vairuotojai, o dvyniai – saugiausi.

Iš straipsnio Lietuvos ryte mes sužinome, kad:

Didžiosios Britanijos saugaus eismo ekspertai atliko didžiulį darbą, išanalizavę daugiau kaip 100 tūkst. draudimo kompanijų klientų bylų. Tačiau buvo nagrinėjami ne tik autoįvykiai, kai išmokėtas draudimas, bet ir paprasti eismo taisyklių pažeidimo atvejai. Tokiu būdu profesionaliems astrologams atsirado proga išsiaiškinti pavojingiausius ir saugiausius Zodiako ženklus.

[...]

Labiausiai avaringi vairuotojai – Svarstyklės. Šio ženklo žmonės gana ilgai svarsto, kokį priimti sprendimą, abejoja, dvejoja. O kelias, žinia, reikalauja greitos reakcijos ir iškilus avarinei situacijai reikia veikti akimirksniu.

[...]

Saugiausias keliuose Zodiako ženklas – Liūtas. Tai ryžtingi, atkaklūs žmonės, visados ir visur stengiasi būti pirmi. Ne išimtis ir vairuojant automobilį. Ir, sprendžiant pagal statistikos duomenis, jiems tai pavyksta.

Išvada Nr 1.

Taigi iš viso šito mes išsiaiškinome, kad dvyniai yra saugiausi ir pavojingiausi vairuotojai, o žuvys yra pavojingiausi, bet svarstyklės yra pavojingiausi. Taip pat išsiaiškinome, kad saugiausi yra liūtai, bet saugiausi yra ožiaragiai, o saugiausi – vėlgi dvyniai. Žinau žinau, gramtiškai netaisyklingi sakiniai, bet gan sėkmingai atspindi tyrimų rezultatus.

Papildoma informacija

Praėjusiais metais pasaulį “sudrebino” žinia, kad  laikui bėgant zodiako ženklai persislinko, ir dabar mes jau turime nebe 12, o 13 zodiako ženklų (tryliktasis yra - gyvatnešys) ir visų jų pradžios nuo “standartinio” zodiako kalendoriaus persislinko. Kai kurie zodiako ženklai persislinko tik keliom dienom, kai kurios kone visu mėnesiu. Aukščiau pacituotas Allstate Insurance atsižvelgė ir į naująjį gyvatnešio ženklą ir į pasiketusias zodiako ženklų datas.

Tiesa, vėliau Alstate Insurance atsiprašė žmonių už tai, kad taip kvailai pajuokavo ir užtikrino, kad jie į draudimą žiūri rimtai ir daugiau neskelbs tokių beprasmių tyrimų, net ir pašmaikštavimo tikslais.

Išvados

Zodiako ženklai įtakos vairavimo įgūdžiams ir sugebėjimams neturi, o tyrimų rezultatai būtent tą ir rodo – keletas atskirai atliktų tyrimų rodo tik atsitiktinį rezultatų šokinėjimą nuo vieno ženklo prie kito, tai ko ir tikimės iš beprasmio duomenų skirstymo į atsitiktinai parinktas grupes. O astrologų racionalizacijos žiūrint į rezultatus yra tiesiog paprastas šūdmaliavimas, kurį jie visų tų tyrimų atvejais sugalvoja tiesiog atsižvelgdami į jau turimus rezultatus. O tas tyrimas, kuris pateikia skaičius, nerodo jokio statistinio ryšio tarp žmogaus gimimo dienos ir avarijų skaičiaus.

Smegenys ir jų sukurtas pasaulio modelis (arba: vynas ir iliuzijos)

Paskutinėje Skeptics Guide to the Universe laidoje išgirdau paminėtą vieną eksperimentą, kuris mane privertė sukikenti.

Taigi, įsivaizduokite eksperimentą, kuriame dalyvauja 54 subjektai, gan gerai išmanantys vyną, nes visi jie enologijos (studijos apie vyno rūšis, vyno gamybą, vyno laikymą) studentai. Jie imasi degustuoti baltą ir raudoną vyną ir apibūdinti jį visokiais žodžiais. Raudoną vyną apibūdina žodžiais ir kvapais būdingais raudonam vynui. Baltą vyną apibūdina žodžiais ir kvapais būdingais baltam vynui. Kaip ir viskas teisingai, tačiau eksperimentui pateiktas raudonas vynas buvo viso labo baltas vynas nuspalvintas raudonais maisto dažais.

Pojūčių kombinavimas

Visų pirma, derėtų žinoti, kad smegenys kurdamos jus supančio pasaulio modelį labai dažnai naudoja daugiau nei vieną pojūtį. T.y. vyno spalva, tikrai pakeičia tai, kokį skonį jaučia žmogus ir kokį kvapą jis užuodžia. Tačiau nesupraskite klaidingai, fizinė vyno būklė, bei fiziologinis vyno poveikis nepasikeičia. Pasikeičia tik jūsų galvoje susikurtas vyno modelis. Tai nėra “mind over matter” (mintys nugali realybę), tai yra tik paprasčiausias neteisingas realybės modelis jūsų galvoje.

Man pačiam teko lankytis poroje iliuzijų muziejų, kuriuose, nepaisant to, kad stovi tiesiai, vaizdinės užuominos (visual cues) esančios patalpoje sukuria griuvimo pojūtį, o bandant “atstatyti” pusiausvyrą, kone pargriūni. Vienas šių muziejų yra Naujojoje Zelandijoje esantis Puzzling World), o kitas – Niagra Falls (Kanados pusėjė) Rippleys Believe it or not. Jeigu kada pasiseks atsidurti vienoje iš šių vietų – būtinai apsilankykite, o po to pliaukštelkite per sau per kaktą tardami “kvailos smegenys! kvailos!”

Moralas

Subjektyvus vertinimas yra labai lengvai pasiduodantis įvairioms išankstinėms nuostatoms ir yra labai lengvai suklaidinamas.

Nuorodos

  • Frederic Brochet and Denis Dubourdie tyrimas, “The Color of Odours” (PDF) (lietuviškai – Kvapų spalvos).
  • The Skeptics Guide to the Universe serija #332, kurioje išgirdau apie šį tyrimą

Auskarai regėjimo nepagerins

Trumpai: Pradūrus ausis ar įsivėrus auskaraus regėjimas nepagerės.

Alfa rašo:

Kaune norinčių įtaisyti savo vaikams auskarus tėvų netrūksta. Kartais to nori patys mažamečiai, kartais gimdytojai tikisi taip pagerinti vaikų regėjimą ar tiesiog papuošti juos pagal savo supratimą. „Nerekomenduoju verti auskarus mažesniems nei trys metai vaikams. Stengiuosi atkalbėti nuo šio žingsnio tėvelius, atvedusius savo vaikučius. Dažniausiai pavyksta gražiuoju susitarti. Kartais tenka pasakyti tiesiog „ne, to nedarysiu“.

Kokie jų motyvai? Būna ir gražių: vieni tėveliai atsinešė penkių mėnesių dvynukes ir paprašė įverti joms auskarus, nes neatskiria mergaičių. Kiti įsivaizduoja, kad tokiems mažiems vaikams mažiau skaudės, greičiau užgis. Visada įspėju tėvelius, kad gijimas kaip tik gali būti sudėtingesnis, nes tokio amžiaus vaikai paprastai nelabai laikosi higienos taisyklių“, – pasakojo „Dermatokosmetologijos klinikos“ Kaune kosmetologė Dainora Tumienė.

[...]

Kai buvau jauna specialistė labiau klausydavau tėvų. Šį darbą dirbu jau penkiolika metų, ir šiandien, labiau nei kažkada, jaučiu moralinę teisę to nedaryti. Neprotinga vaiką per prievartą kankinti“, – įsitikinusi D. Tumienė.

Taigi, pradėkime:

  • tai, kad ausų pradūrimas gali pagerinti regėjimą yra viso labo nelabai populiarus mitas
  • įrodymų, kad regėjimas pagerėtų nėra
  • mechanizmo, kuris galėtų paaiškinti, kaip tai veiktų irgi nėra

Antra, vaikams vertis auskarus yra nepatartina dar ir dėl to, kad jie yra mažiau linkę laikytis atitinkamų higienos reikalavimų iki tol, kol žaizdos užgis, tad ir rizika užkrėsti žaidzdas yra didesnė.

Visuomenė

Klausimo apie tai, kaip vertinti tai, jog visuomenė kai kuriems vaikams suformuoja norą žaloti savo kūnus grožio tikslais šįsyk beveik neliesiu. Tačiau manau, kad po truputį reikėtų šviesti visuomenę, kad ši praktika taptų tik asmeniniu suaugusiųjų reikalu, o vaikai galėtų augti be sužalojimų.

Apibendrinimas

Jeigu vaikas nenori auskarų, tai auskarų vėrimas prieš jo valią yra tiesiog beprasmis vaiko kankinimas ir mano nuomone turėtų būti laikomas kriminaliniu nusikaltimu.

Priimant sprendimus rytas yra tik vėliau, nei vakaras

Kai prisireikia priimti sudėtingą sprendimą, patarimas “rytas už vakarą protingesnis” jums padės tik atidėti sprendimo priėmimą, tačiau šis liaudiškos išminties patarimas nepadės priimti geresnio sprendimo.

Šiuo metu geriausias mokslui žinomas būdas priimti sprendimus sąmoningas pliusų ir minusų palyginimas bei naudojimasis papildomais informacijos šaltiniais.

Štai mokslininkas Dr Ben Newell teigia:

mūsų tyrimas rodo, kad nesąmoningas mintis lengviau įtakoja nereikšmingi faktoriai, tokie kaip, kada informacija buvo gauta, vietoj to, kokia yra informacijos svarba. Jeigu žmonėms duodama pakankamai laiko apibendinti medžiagą arba jei jiems leidžiama naudotis papildomais informacijos šaltiniais, kol jie svarsto, jų sprendimai būna geresni arba bent jau ne prastesni, nei sprendimai priimti nesąmoningai.

BBC pateikia tris mokslininkų patarimus, kaip priimti sprendimus:

  • Sudarykite pliusų ir minusų sąrašus, kiekvienam pliusui ir minusui suteikite svorį (skaičių nuo 1 iki 10). Susumuokite skaičius ir palyginkite.
  • Išsiaiškinkite tikrąsias priežastis (užduodami klausimą “kodėl”). Kodėl noriu pakeisti darbą? Nes esu nelaimingas. Kodėl esu nelaimingas? Nes darbas nuobodus. Kodėl darbas nuobodus? Nes dirbu izoliuotai ir netenka bendrauti su žmonėm. Ir t.t.
  • Grupuokite mažesnius sprendimus. Nespręskite viso reikalo vienu ypu. Pvz. jei reikia naujos mašinos iš pradžių  nuspręskite kokio tipo kėbulo jums reikia (sedanas, hečbekas, universlas). Po to nuspręskite kainos ribas. Po to išsirinkite gamintoją, ir pan.

Nurodos