Studentai prieš pseudomokslą

Šį įrašą parašyti paskatino naujiena, apie tai kad teisės studentai sustabdė patentų trolį (įmonę užsiimančią abejotinos kokybės patentų licenzijavimu).

Universitetai galėtų pastoviai prisidėti prie tokios praktinės veiklos. Teisės ir medicinos studentai galėtų puikiai susidoroti su maždaug tokio tipo užduotimis:

  • paruošti skundus apie įvairius šundaktarius ir neveikiančių gydymo priemonių pardavėjus
  • surinkti medžiagą pagrindžiančią skundus ir pan.

Tokiems studentų praktiniams darbams dirva plati, ypač alternatyviosios medicinos srityje. Tačiau darbo netrūktų ir auto inžinieriams (visokie degalų taupymui “skirti” ir neveikiantys prietaisiukai, papildukai ir kt.). Žurnalistikos studentams – atrasti straipsnius prieštaraujančius Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymui ir paruošti skundus žurnalistų etikos inspekcijai. O ką jau bekalbėti apie policijos akademijos studentus? Jiems įvairių žiniasklaidos priemonių straipsnių komentarai suteikia plačią dirvą susipažinti su bausmėmis dėl neapykantos skatinimo.

Mikutavičiaus paistalai apie ebolą ir gripą

M. Mikutavičius Delfi straipsnelyje teigia:

„Kol kas problemos dėl Ebolos viruso aš taip pat nematau. Matau tik paniką ir pasimėgavimą ja. Dievo daugiau nebijome, vadinasi turime bijoti kažkokio suš… viruso?“

Tarp šių dalykų yra esminis skirtumas – dievo nėra, o ebolos virusas yra. Jis yra užkrečiamas, plinta geometrine progresija (kiekvienas užsikrėtęs žmogus užkrečia vidutiniškai 1,71-2 kitus žmones) ir žudo (miršta apie 50% užsikrėtusių).

„Esu žmogus, kuris absoliučiai nekenčia panikos ir panikuojančių žmonių. Visos epidemijos ir naujienos apie jas kelia atgrasų pyktį. Mano pakankamai netrumpame gyvenime buvo daug panašių panikų ir skiedalų apie kiaulių gripą, paukščių gripą, snukio ir nagų liga. Bet man tai kelia pašaipą, nes aukų, tiesą sakant nėra daug.

Pradėkime nuo to, kad kiaulių gripas nusinešė bent 14 286 gyvybes. Gal ir nedaug pasauliniu mastu, bet tikrai ne tiek, kad “keltų pašaipą”. Ypač toks Mikutavičiaus “vaipymasis” pasidaro nejuokingas, kai žinai, kad gripas gali būti daug užkrečiamesnis ir mirtingesnis. Štai nuo ispaniško gripo epidemijos 1918-1919 metais mirė maždaug 50 – 100 milijonų žmonių. Ir nuo tokio milžiniško paukščių ar kiaulių maro užkrečiamumo ir mirtingumo mus skiria vos kelios mutacijos ir vakcina (kuria dauguma žmonių nėra pasiskiepiję).

Vienas iš žmonių psichologijos tyrimų rodo:

[Kai kalbama apie katastrofos išvengimą] žmonėms paprastai linkę ignoruoti sėkmės faktorių. Mes esame priskirti pasisekimus savo sugebėjimams, o ne atsitiktinei sėkmei.

Taip, sveikatos apsaugos organizacijas tokie mikutavičiai visuomet kritikuos: jeigu pasiruošėme epidemijai ir epidemija nekilo ar buvo suvaldyta – organizacija iššvaistė lėšas. Jeigu epidemija nebuvo suvaldyta – tai netinkamai pasiruošė.

Kaip ten bebūtų, aš sėdėdamas išsivysčiusiame vakarų pasaulyje dėl ebolos kol kas nepanikuosiu, bet organizacijas bandančias ją suvaldyti palaikysiu, o tokius mikutavičius vadinsiu neišmanėliais nesuprantančiais nei istorijos, nei biologijos.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas –  užkrečiama virusinė viršutinių kvėpavimo takų (nosies ir gerklės) infekcija. Peršalimą sukelia daugiau nei 200 skirtingų virusų priklausančių skirtingoms virusų grupėms tokioms kaip rinovirusai, koronavirusai ir kt.

Peršalimas nėra peršalimas

Peršalimas nėra peršalimas (t.y. iš esmės beveik nepriklauso nuo temperatūros) nors šaltuoju metų laiku, tikimybė užsikrėsti šiais virusais yra didesnė. Tikslios to priežastys yra dar nenustatytos, tačiau tikėtina, kad prie to prisideda šalčio sukelti kvėpavimo sistemos pokyčiai, žiemą suprastėjusi imuninės sistemos reakcija, bei socialiniai veiksniai – žmonės daugiau laiko praleidžia patalpose arčiau kitų užsikrėtusių asmenų

Nepainiokite peršalimo su gripu

Nepaisant to, kad gripo ir peršalimo simptomai yra panašūs (medicininėje literatūroje įvairūs peršalimai kartais vadinami į gripą panašiomis ligomis), gripas išsiskiria tuo, kad jo simptomai paprastai yra sunkesni. Taip pat gripas dažnai gali sukelti rimtų komplikacijų, kurios gali baigtis mirtimi.

Taip pat, gripas nuo peršalimo skiriasi dar ir tuo, kad esame sukūrę vakcinų apsaugančių nuo šio viruso. Aš nuo jo skiepijuosi kiekvieną rudenį.

Antibiotikai

Antibiotikai yra skirti gydyti bakterinėms infekcijoms, o peršalimas yra virusų sukelta infekcija. Tad antibiotikai nuo peršalimo nepadės, tačiau kartais peršalimą, ypač vaikams, lydi ir šalutinės bakterinės infekcijos, kurias sutramdyti ir padeda antibiotikai.

Ar nuo peršalimo apsaugos xxx?

Įvairūs tipai jums pažers patarimų, kaip apsisaugoti arba išsigydyti nuo peršalimo: gerti visokias arbatėles su vitaminu C, nevartoti pieno produktų, gerti viskį su medum, gerti degtinę su česnaku, plauti nosį su druskos tirpalu, naudoti homeopatiją ar dar kokį nors kitokį š.

Deja, visa tai – viso labo “viena bobutė sakė” tipo patarimai, kurie neveikia. Dalis “patarimų” yra patikrinti tyrimais – ir nustatyta, kad neveikia. O kiti tokie “patarimai” gal ir nepatikrinti tyrimais, bet paprasčiausiai nėra jokio biologinio pagrindo manyti, kad jie galėtų veikti ir yra labai daug pagrindo manyti, kad jie paprasčiausias pramanas kurio veikimas “pagrįstas” placebo efektu, selektyvia atmintimi ir neturėjimu su kuo palyginti tokio “gydymo” rezultatus.  Niekuomet nepamirškite, kad peršalimas – virusinis susirgimas ir jį sukelia apie 200 skirtingų virusų, kurie yra skirtingi ir kuriems yra nusispjauti tiek į pieną, tiek į česnaką.

Nuorodos

Pasveikote dėl ko nors, ar pasveikote po ko nors?

Pavadinime užduotas klausimas – svarbus, nes iš asmeninės patirties žmonėms nustatyti ar gydymo priemonė yra efektyvi yra neįtikėtinai sunku. Viena priežasčių, kodėl žmonėms lengva patikėti, kad neefektyvi gydymo priemonė suveikė yra tai, kad žmonės neretai pagalbos kreipiasi tada, kai jų savijauta yra blogiausia.

Absoliuti dauguma ligų praeina savaime (dėl jūsų imuninės sistemos). Ir jeigu jums sveikata pradėjo taisytis savaime po homeopatijos (visuomet) ar po antibiotikų (tarkime antibiotikus naudojote virusiniam susirgimui gydyti), tai jūs būsite linkę priskirti tai gydymo priemonės veikimui.

Trumpai tariant, realybėje jūs sirgote, vartojote homeopatiją/akupunktūrą/magnetus/kiniškas žoleles ir nepaisant to pasveikote. O ne “jūs sirgote, ir pasveikote dėl homeopatijos/akupunktūros/magnetų/kiniškų žolelių vartojimo”.

Skausmas, placebas ir nuskausminamųjų vartojimas

Placebo efektas nėra stebuklas. Nepaisant to, kad populiariojoje spaudoje placebo efektui priskiriamos stebuklingos savybės, placebo efektas visgi nėra toks galingas. Ir tai nėra realybės valdymas mintimis (mind over mater)!

Apibrėžimas

Klinikiniuose tyrimuose placebo efektas turi labai specifinį apibrėžimą. Tai yra bet kokie pamatuojami efektai neįskaitant fiziologinės reakcijos į patį gydymą. Tai apima bet kokią fiziologinę reakciją kylančią dėl tikėjimo gydymu ir daugelį psichologinių faktorių. Pavyzdžiui žmonės linkę pranešti apie pasikeitimus nei apie nepasikeitusią situaciją. Žmonės yra linkę patvirtinti norimus rezultatus. Žmonės yra linkę sau pateisinti riziką ir iššvaistytas pastangas. Placebo efektas apima ir nespecifinius dalyvavimo tyrime efektus: žmonės save prižiūri labiau, kai jie yra stebimi arba kai jiems pastoviai primenama apie jų ligą ir kai juos skatina viltis. Klinikiniai tyrimai taip pat paveikia ir kitus dalykus. Pavyzdžiui tyrime dalyvaujantis žmogus bus labiau linkęs vartoti kitus jam jau anksčiau paskirtus vaistus, gali maitintis sveikiau ar daugiau sportuoti.

Placebo efektas subjektyviai ir objektyviai

Placebo efektas yra “galingas” tik tuomet, kai paklausi paciento: ar jautiesi geriau? Ar mažiau skauda? Tačiau pradėjus matuoti poveikį bet kuriuo objektyviu požiūriu placebo efektas staiga absoliučia dauguma atvejų visiškai išnyksta.

Aha! Bet gi skausmo objektyviai nepamatuosi? Skausmą žmogus įvertina subjektyviai – jeigu asmuo teigia, kad jam mažiau skauda, tai ko gero jam iš tikro ir skauda mažiau? Ne visai… nepaisant to, kad į žmogaus galvą neįlįsi, skausmo stiprumui pamatuoti galima pasirinkti objektyvius netiesioginius kriterijus: pvz. jeigu tai sąnario skausmas, galima pamatuoti kiek pasikeičia sąnario lankstumas po placebo? (Nepasikeičia!). Beveik bet kuriam skausmo tipui tinka ir kitas netiesioginis kriterijus – kiek pasikeičia nuskausminamųjų vaistų vartojimas po placebo (Nepasikeičia!).

Ar placebas gali sukelti objektyvių pokyčių?

Taip, bet panašu, kad dažniausiai tai tik netiesioginis poveikis. Tarkime, kad sergate chroniška liga, taip pat jums pastoviai skauda galvą. Po placebo efektą sukėlusios procedūros jums pradeda atrodyti, kad jaučiatės kiek geriau ir vietoj to, kad nuvirstumėte namie ant sofos, su ta pačia skaudančia galva, kurios skausma subjektyviai vertinate nebe taip baisiai, išeinate pasivaikščioti. Po savaitės tokio lengvo sportavimo tikrai pradedate jaustis geriau.

Nuorodos

Uodų atbaidymas ir neatbaidymas

Vakarų Lietuvos medicina skelbia straipsnį apie priemones apsisaugoti nuo uodų. Deja, jie rekomenduoja rinktis “natūralesnius, bet sveikatai saugesnius repelentus”.

Mano rekomendacija kitokia: rinkitės efektyvesnes apsaugos nuo uodų priemones (ir naudokite jas atsargiai ir nepažeisdami naudojimo instrukcijų). Tyrimai vienareikšmiškai rodo – vienintelė efektyvi apsauga nuo uodų ir kitų vabzdžių yra priemonės sudėtyje turinčios DEET.

Šaltiniai

  • Jeigu norite pasidomėti angliškai plačiau – siūlau paklausyti 201-ąją The Reality Check podcast’o seriją ir peržvelgti šaltinius patiems.
  • JAV federalinės vaistų ir maisto administracijos (FDA) oficiali informacija apie DEET saugumą

Atnaujinimas: ištaisiau “uodų ir kitų vabalų” į “uodų ir kitų vabzdžių”

Ligonis (ne)numarintas – trys citatos

Delfi ir Lietuvos rytas:

Taupant pinigus paliatyviosios slaugos laikas stacionare bus sutrumpintas iki dviejų mėnesių. Iki šiol laikas nebuvo ribojamas, nes nuo mirties gniaužtų negalintys išsigelbėti ligoniai ir taip gyvena ne ilgiau kaip 3-6 mėnesius, kuomet jiems galima tik pagelbėti numalšinti skausmą – skirti nuskausminamuosius.

2007 įsakymas:

31. Nepaisant to, ar ligoniui jau buvo suteikta stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų (iki 120 dienų per metus), Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės.

2014 įsakymo pakeitimas:

31. Nepaisant to, ar ligoniui jau buvo suteikta stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų (iki 120 dienų per metus), paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės, tačiau iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama ne daugiau kaip 60 stacionarinės paliatyviosios pagalbos lovadienių per metus.

Jeigu kas nors politikoje ir valstybės valdyme skamba absurdiškai, tai labai dažnai reiškia, kad žiniasklaida iškraipė informaciją.