Skausmas, placebas ir nuskausminamųjų vartojimas

Placebo efektas nėra stebuklas. Nepaisant to, kad populiariojoje spaudoje placebo efektui priskiriamos stebuklingos savybės, placebo efektas visgi nėra toks galingas. Ir tai nėra realybės valdymas mintimis (mind over mater)!

Apibrėžimas

Klinikiniuose tyrimuose placebo efektas turi labai specifinį apibrėžimą. Tai yra bet kokie pamatuojami efektai neįskaitant fiziologinės reakcijos į patį gydymą. Tai apima bet kokią fiziologinę reakciją kylančią dėl tikėjimo gydymu ir daugelį psichologinių faktorių. Pavyzdžiui žmonės linkę pranešti apie pasikeitimus nei apie nepasikeitusią situaciją. Žmonės yra linkę patvirtinti norimus rezultatus. Žmonės yra linkę sau pateisinti riziką ir iššvaistytas pastangas. Placebo efektas apima ir nespecifinius dalyvavimo tyrime efektus: žmonės save prižiūri labiau, kai jie yra stebimi arba kai jiems pastoviai primenama apie jų ligą ir kai juos skatina viltis. Klinikiniai tyrimai taip pat paveikia ir kitus dalykus. Pavyzdžiui tyrime dalyvaujantis žmogus bus labiau linkęs vartoti kitus jam jau anksčiau paskirtus vaistus, gali maitintis sveikiau ar daugiau sportuoti.

Placebo efektas subjektyviai ir objektyviai

Placebo efektas yra “galingas” tik tuomet, kai paklausi paciento: ar jautiesi geriau? Ar mažiau skauda? Tačiau pradėjus matuoti poveikį bet kuriuo objektyviu požiūriu placebo efektas staiga absoliučia dauguma atvejų visiškai išnyksta.

Aha! Bet gi skausmo objektyviai nepamatuosi? Skausmą žmogus įvertina subjektyviai – jeigu asmuo teigia, kad jam mažiau skauda, tai ko gero jam iš tikro ir skauda mažiau? Ne visai… nepaisant to, kad į žmogaus galvą neįlįsi, skausmo stiprumui pamatuoti galima pasirinkti objektyvius netiesioginius kriterijus: pvz. jeigu tai sąnario skausmas, galima pamatuoti kiek pasikeičia sąnario lankstumas po placebo? (Nepasikeičia!). Beveik bet kuriam skausmo tipui tinka ir kitas netiesioginis kriterijus – kiek pasikeičia nuskausminamųjų vaistų vartojimas po placebo (Nepasikeičia!).

Ar placebas gali sukelti objektyvių pokyčių?

Taip, bet panašu, kad dažniausiai tai tik netiesioginis poveikis. Tarkime, kad sergate chroniška liga, taip pat jums pastoviai skauda galvą. Po placebo efektą sukėlusios procedūros jums pradeda atrodyti, kad jaučiatės kiek geriau ir vietoj to, kad nuvirstumėte namie ant sofos, su ta pačia skaudančia galva, kurios skausma subjektyviai vertinate nebe taip baisiai, išeinate pasivaikščioti. Po savaitės tokio lengvo sportavimo tikrai pradedate jaustis geriau.

Nuorodos

Uodų atbaidymas ir neatbaidymas

Vakarų Lietuvos medicina skelbia straipsnį apie priemones apsisaugoti nuo uodų. Deja, jie rekomenduoja rinktis “natūralesnius, bet sveikatai saugesnius repelentus”.

Mano rekomendacija kitokia: rinkitės efektyvesnes apsaugos nuo uodų priemones (ir naudokite jas atsargiai ir nepažeisdami naudojimo instrukcijų). Tyrimai vienareikšmiškai rodo – vienintelė efektyvi apsauga nuo uodų ir kitų vabzdžių yra priemonės sudėtyje turinčios DEET.

Šaltiniai

  • Jeigu norite pasidomėti angliškai plačiau – siūlau paklausyti 201-ąją The Reality Check podcast’o seriją ir peržvelgti šaltinius patiems.
  • JAV federalinės vaistų ir maisto administracijos (FDA) oficiali informacija apie DEET saugumą

Atnaujinimas: ištaisiau “uodų ir kitų vabalų” į “uodų ir kitų vabzdžių”

Ligonis (ne)numarintas – trys citatos

Delfi ir Lietuvos rytas:

Taupant pinigus paliatyviosios slaugos laikas stacionare bus sutrumpintas iki dviejų mėnesių. Iki šiol laikas nebuvo ribojamas, nes nuo mirties gniaužtų negalintys išsigelbėti ligoniai ir taip gyvena ne ilgiau kaip 3-6 mėnesius, kuomet jiems galima tik pagelbėti numalšinti skausmą – skirti nuskausminamuosius.

2007 įsakymas:

31. Nepaisant to, ar ligoniui jau buvo suteikta stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų (iki 120 dienų per metus), Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės.

2014 įsakymo pakeitimas:

31. Nepaisant to, ar ligoniui jau buvo suteikta stacionarinių slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų (iki 120 dienų per metus), paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos neribojant šių paslaugų teikimo trukmės, tačiau iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama ne daugiau kaip 60 stacionarinės paliatyviosios pagalbos lovadienių per metus.

Jeigu kas nors politikoje ir valstybės valdyme skamba absurdiškai, tai labai dažnai reiškia, kad žiniasklaida iškraipė informaciją.

Horoskopai – ko gero nelegalu

Lietuvoje yra skeptikams palankių įstatymų. Deja, man atrodo, kad žiniasklaidos priemonės apie tuos įstatymus reglamentuojančius jų veiklą nėra nieko girdėjusios. Tad aš šiandien po keliais horoskopiniais straipsniais Lietuvos ryte ir Respublikoje parašiau tokį komentarą:

Lietuvos įstatymai žiniasklaidos priemonėms kelia šį reikalavimą: “Neturi sudaryti įspūdžio, kad astrologai, chiromantai, ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patarimus dėl ateities, sveikatos, pinigų ir panašiai.” Lietuvos ryto žurnalistai, kada nustosite pažeidinėti įstatymus?

Ketinu neužilgo parašyti atvirą laišką žurnalistų etikos komisijai apie tai, tad jeigu kas nors norite prisidėti prie atviro laiško rašymo, spauskite čia.

Papildyta

Aš ne pedagogas, bet… vardas pagal numerologų patarimus

Alfa rašo:

Gimus vaikui, didžiausi mūšiai vyksta dėl vardo. Į lemiamą kovą įsitraukia kelių kartų atstovai, nes visi turi ką šia tema pasisakyti. Taip pat visi reaguoja labai jautriai ir audringai, kai tėvai nusprendžia nepaisyti jų nuomonės.

Jei gimdytojai vadovautųsi ne emocijomis, o faktais, tarkime, skaičiais, greičiausiai apsispręsti būtų lengviau.

Pasak numerologų, kiekvienas skaitmuo turi tam tikras vibracijas. O tai veikia vardo savininką, netgi lemia jo likimą.

Pasižiūrėkite į lentelę [pateikta straipsnyje] ir suskaičiuokite. Sudėkite vaiko vardo raides, tai yra jas atitinkančius skaičius, iki tol, kol liks vienaženklis skaičius nuo 1 iki 9. Tarkime, berniuko vardas yra Majus: 4+1+1+3+1=10; 10=1+0=1. Majaus vardo skaičius yra vienetas.

Toliau dalinami patarimai:

Vaikams, kurių skaičius yra 1: Nepataikaukite ir nenusileiskite visiems jų reikalavimas ar pageidavimams. Kitaip namuose turėsite mažą direktorių ar direktorę.

Vaikams, kurių skaičius yra 2: Neskubinkite ir nemuštruokite šių vaikų. Jiems reikia ramybės ir saugumo.

Vaikams, kurių skaičius yra 3: Veskite juos į lauką! Eikite pasivaikščioti, į žaidimo aikšteles ar stadionus.

Vaikams, kurių skaičius yra 4: Neskubinkite jų. Šie vaikai jaučiasi laimingi, kai jiems leidžiama judėti savu ritmu.

Ir taip toliau…

Aš ne tik kad nesu daktaras, bet nesu ir pedagogas… tada galiu pasidalinti ir savo pedagogine išmintimi. Jeigu teisingai suprantu tuos numerologų patarimus, tai

Nieko tokio, jeigu pataikausite ir nusileisite visiems vaikų, kurių skaičius 2-9, reikalavimams ir pageidavimams.

Skubinti ir muštruoti vaikus, bei nesuteikti jiems ramybės ir saugumo yra visiškai tinkama vaikams, kurių skaičius nėra 2.

Patarimas neleisti vaikų į lauką, žaidimo aikšteles ir stadionus, visiškai netrukdys vaikams, kurių skaičius 1, 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9 būti laimingais.

Taip pat, 90% vaikų (tiems, kurių skaičius nėra 4) visiškai netrukdys, jeigu juos visuomet skubinsite ir neleisite jiems judėti savu ritmu.

Trumpai

Numerologija yra ne kas kita, kaip beprasmis žaidimas skaičiais, neturintis nieko bendro su realybe. Tad pacituosiu Vikipediją:

Vienas iš svarbiausių faktorių, dėl kurių tikima numerologija, yra selektyvus mąstymas bei atmintis. Žmonės dažniau linkę įsidėmėti teoriją patvirtinančius faktus ir pamiršti jai prieštaraujančius arba nepatvirtinančius. Todėl jei bent tris kartus kažkur susiduria su konkrečiu skaičiumi, gali laikyti, kad tai yra numerologijos patvirtinimas, o tas skaičius turi jam kažkokią mistinę prasmę. Tai patvirtina ir dažniausiai okultiniais laikomi skaičiai – dauguma jų yra ne didesni už dešimt, mažai – nuo dešimt iki dvidešimt, ir turbūt joks numerologija tikintis žmogus nelaiko triženklio skaičiaus svarbiu savo gyvenime. Susidurti su mažais skaičiais yra daugybė progų: butų numeriai, klasės mokinių sąrašas, vieta autobuse ir taip toliau. Didesni skaičiai kasdieniniame gyvenime pasitaiko rečiau, o įsiminti tuos atvejus – sunkiau. Žmonės ignoruoja atvejus, kai jų „reikšmingieji“ skaičiai gyvenime nepasirodo, o tokie atvejai žymiai dažnesni.

Pirmasis Lietuvos prezidentas kovojo prieš antivakcinuotojus

Antivakcinavimui ir kovai prieš jį – daugiau nei 100 metų

Vakar atradau įdomų straipsnį Delfyje, kuriame rašoma apie tai, kad pirmasis Lietuvos prezidentas Kazys Grinius kovojo prieš antivakcinavimo judėjimą jau daugiau nei prieš 100 metų:

Švietėjiškas jo darbas liudija gilią pagarbą paprastam žmogui – beraščius reikia apšviesti, kad jie gebėtų tvarkytis savarankiškai. Grinius piktinosi tais, kurie žmones klaidina: „Be reikalo, kunigėli, platini tarp žmonių tokias žinias, kurios gali artimo sveikatai užkenkti.“ Šie žodžiai adresuoti kitam mokslo populiarintojui – kunigui Jonui Balvočiui (1842–1925), kuris J. Geručio slapyvardžiu 1907 m. išleido vokiškos knygos „Sveikata“ vertimą. Ten aiškinama, esą nuo rauplių skiepytis pavojinga, nes skiepai tėra sifilio nuodai. Grinius taip atpasakojo tos knygos turinį: skiepus išradęs anglas „sodžiaus barzdaskutys“, kurio „merga“ turėjusi sifilį ir „jais užkrėtė savo pono karvę, o ponas pavertė juos į skiepus žmonėms“. Tačiau Gerutis turėtų žinoti, kad sifilis „nei kokiu būdu karvių negali užkrėsti“. Nors iš tikrųjų atsiranda gydytojų, kurie įspėja nesiskiepyti, „reikia žinoti, kad tarp daugumo ir daktarų atsiranda visokių. Kam jie kartais niekus rašo, kas juos tesupaisys. Kantri popiera viską pakelia, o lengvatikiai Geručiai tuos niekus toliau platina.“

Priežastys

Panašu, kad žmonės nusistatę prieš vakcinas egzistuos visada, kol bus vakcinos ir ko gero pagrindinės to priežastys yra:

  • dėl vakcinų efektyvumo, žmonėms retai tenka asmeniškai susidurti su ligomis nuo kurių apsaugo vakcinos ir dar rečiau su tų ligų komplikacijomis.
  • žmonės nesupranta, kaip veikia vakcinos.

Kas gali sustabdyti antivakcinavimo judėjimą?

Skeptikų diskusijose neretai pasigirsta nuomonė, kad antivakcinavimo judėjimas bus marginalizuotas tik tada, kai dėl antivakcinuotojų kils naujos tų ligų epidemijos, kurios suluošins krūvas žmonių ir nusineš daugybę gyvybių ir likusi,  visuomenės dalis pradės aktyviai atmesti antivakcinuotojų idėjas ir imsis juos, antivakcinuotojus, gėdyti kiekviena pasitaikiusia proga.

Ir žinoma, kova su neišmanymu turėtų prasidėti mokykloje – vertėtų daugiau dėmesio biologijos pamokose skirti imuninės sistemos veikimui bei išsamiam paaiškinimui, kaip veikia vakcinos.

Iliustracijai skaičiai paimti iš dviejų šaltinių:

  • Wikipedia teigia, kad nuo tymų miršta 1 iš 1000.
  • Šiaurės Airijos Sveikatos, socialinių paslaugų ir viešosios apsaugos departamento brošiūra teigia, kad miršta 1 iš 2500-5000 susirgusių.

Šeštas jausmas

Alfa rašo:

Dauguma žmonių net neįtaria, kad mes išnaudojame tik menkutę savo dvasinio potencialo dalelę. Mūsų pasąmonė sugeba per sekundę priimti 100 bilijonų dirgiklių, o sąmonė – tik 16 dirgiklių per sekundę. Šis faktas parodo, koks vienpusiškas ir ribotas yra mūsų pasaulio suvokimas ir kartu kokius gigantiškus informacijos lobius slepia mūsų pasąmonė.

Visų pirma reikėtų atkreipti dėmesį, kad šie skaičiai yra ištraukti “iš lubų”. Taip pat, mūsų pasąmonė neslepia kažkokių įspūdingų lobių. Smegenys sudarytos iš daugelio dalių, kurios veikia fone – t.y. mes jų paprasčiausiai nepastebime. Nesąmoningai smegenys reguliuoja kvėpavimą, susijaudinimą, išgąstį, priima sprendimus, suvokimą, kad esame savo kūno ribose, apdoroja vaizdą, garsą ir kt. Sąmoninga smegenų veiklos dalis mums padeda dalį tų smegenų sprendimų racionalizuoti, palyginti, atfiltruoti (pvz. nesąmoninga dalis sako “noriu siusioti”, dar kita sako “aplink mane žmonės”, o sąmoninga nusprendžia “susilaikyti, siusioti tarp žmonių yra nepriimtina socialiai”). Tad tiek tos ir pasąmonės.

Šiuo atveju mums nesvarbu, kuri versija teisingiausia, bet vis tiek reikia pripažinti, jog šeštasis jausmas kaip ir anksčiau lieka unikalia žmogaus galimybe sužinoti tiesą be jokio logiško pagrindimo.

Intuiciją turi kiekvienas žmogus nuo gimimo. Daugiausia ja vadovaujasi maži vaikai. Ne veltui sakoma, kad mažylio lūpomis kalba tiesa. Augdamas vaikas vis labiau ima įsiklausyti į proto balsą ir logiką.

Labai keista prielaida. Intuicija yra paprasčiausias smegenų spėliojimas, kas nutiks. Taip, kartais pasitaikys, kad atspėsite, bet tai visiškai nesusiję su ateities numatymu, paslaptingomis galiomis ar tiesos sužinojimu. Geriausias dalykas, kurį galite daryti tam, kad priimtumėte kuo geresnius sprendimus – apsvarstyti greitus pasąmonės siūlomus sprendimus/spėjimus, palyginti skirtingus variantus, pasverti privalumus bei trūkumus ir tuomet sąmoningai pasirinkti geriausią.

Australijos mokslininkų dovana homeopatijos savaitės proga

Pastaba: Nemaišykite homeopatijos su gydymu žolelėmis – tarp šių dalykų beveik nieko bendro.

Šią savaitę (balandžio 10-16 dienomis) Lietuvoje yra minima homeopatijos savaitė. Šios savaitės metu “Pasaulinė informavimo apie homeopatiją organizacija” su visokiais šundaktariais skleidžia dezinformaciją apie homeopatiją ir skatina žmones naudoti šį žinomai neveikiantį “gydymo” būdą.

Jeigu norite susipažinti su paprastu paaiškinimu, kas gi yra ta homeopatija, skaitykite šiuos straipsnius:

  • Keleto metų senumo Gero Ateisto įrašas apie homeopatiją
  • Mano ankstesnis įrašas apie tai, kaip gaminami “homeopatiniai preparatai”

Kaip ten bebūtų, Australijos mokslininkai ir valdžia pateikė mielą siurprizą – apžvelgė literatūrą ir tyrimus ir paskelbė, kad homeopatija neveikia.

Australijos nacionalinė sveikatos ir medicininių tyrimų taryba (pagrindinė organizacija palaikanti sveikatos ir medicinos tyrimus, teikianti sveikatos patarimus Australijos bendruomenei, sveikatos specialistams ir vyriausybinėms organizacijoms) paskelbė išsamios homeopatijos tyrimų apžvalgos, kurioje buvo tiriamas homeopatijos efektyvumas 68 sveikatos sutrikimams, suvestinę (pilnas juodraščio tekstas PDF formatu čia). Suvestinėje skelbiama:

Apžvelgus dabartinius tyrimus nustatyta, kad nėra patikimų duomenų, rodančių homeopatijos efektyvumą.

Kiek suprantu, jie laikėsi politiškai korektiško tono, nes gerokai tikslesnis apibūdinimas yra: tyrimai rodo, kad homeopatija neveikia, visos mokslo šakos kartu sudėjus rodo, kad homeopatija negali veikti, o homeopatijos atsiradimo istorija ir principai rodo, kad tai paprasčiausias pseudo-mokslas.

Homeopatiniai preparatai akims – požymis, kad reikia keisti akių gydytoją

Alfa reklamuoja homeopatinius preparatus akims. Štai tūla gydytoja Irena Bušauskienė teigia:

“Iš tikrųjų turiu nemažą darbo stažą, ir mano praktikoje jokių alerginių reakcijų ar nepageidaujamų poveikių homeopatiniai lašai sukėlę nebuvo”

Kita vertus homeopatiniai preparatai niekam ir nepadėjo per tą jos stažą.

  1. Visi tinkamai kontroliuojami homeopatijos tyrimai rodo, kad homeopatiniai preparatai neveikia.
  2. Chemija, fizika ir biologija bendrai rodo, kad homeopatiniai preparatai ir negali veikti, nes tai paprasčiausias vanduo arba cukrus…

Kaip ten bebūtų, jeigu jūsų gydytojas pataria jums naudoti homeopatinius preparatus, tai yra vienas iš geriausių ženklų, kad jums derėtų pradėti kuo skubiau ieškoti kito gydytojo.

Ką reiškia “nežinau”? Apginkime niuansus!

Delfi rašo apie apklausą dėl paauglių sekso:

Jūsų nuomone, jei seksu užsiima paaugliai, ar reikėtų juos bausti? (proc.)
Taip 17,2
Ne 27,3
Jeigu jie iki 14 metų amžiaus – bausti tėvus 10,8
Jeigu jie iki 16 metų amžiaus – bausti tėvus 17,0
Nežinau 27,7
Iš viso: 100
Pati apklausa man  nelabai užkliuvo, rezultatai – įdomūs ir verti dėmesio, tačiau “eksperto” interpretacija – man užkliuvo:

Komentuodamas apklausą medicinos psichologas, seksologas Andrius Kaluginas išskyrė gausiausią grupę respondentų – 27, 7 proc., kurie į klausimą apie bausmes už seksualinius nepilnamečių santykius atsakė „nežinau“.

„Beveik trečdalis žmonių neturi nuomonės. Tai yra labai įdomu. Tačiau kas turi turėti nuomonę: Baudžiamasis Kodeksas, aplinka, visuomenė, Bažnyčia, politikai, Seimas, Grybauskaitė – kas? Ką reiškia „nežinau“? Arba tu toleruoji, kai tavo vaikai trinasi pakampėmis ir mylisi su kitais paaugliais arba netoleruoji“, – kalbėjo Pasaulinės seksualinės sveikatos organizacijos koordinatorius Lietuvoje.

Toks didelis neturinčiųjų nuomonės procentas, specialistui užkliuvo, „nes tai reiškia, kad apie trečdalis žmonių nežino, kaip auklėti savo vaikus“.

„Atėjo keturiolikmetis namo ir sako, kad ką tik santykiavo su bendraklase. O tėvas nežino – gerai tai ar blogai! Tada ir vaikas nežino. Šitoje srityje bent jau tėvams turėtų būti aiškumas – toleruoja ir jiems „dzin“ ar griežtai sako „ne“. Ir tik po to sprendžiama, kaip auklėti vaiką, kažkaip su juo kalbėti. Todėl minėtoje apklausos lentelėje atsakymų „nežinau“ turėtų būti minimaliai, iš viso nulis. Nes čia negali būti abejingų žmonių!“, – įsitikinęs medicinos psichologas.

Užkliuvo tai, kad tokiu sudėtingu klausimu net 72,3% apklaustųjų turėjo konkrečią nuomonę. Pradžiai – lietuvių kalbos pamoka:

  • nežinojimas, nėra tas pats, kas nuomonės neturėjimas
  • nežinojimas nėra tas pats, kas nerūpėjimas arba abejingumas

Štai gan akivaizdus pavyzdys: Ar mokslininkams rūpi, kaip atsirado gyvybė? Taip. Ar mes žinome, kaip ji atsirado? Ne! Su faktiniais klausimais – gan paprasta.

Tačiau baudimas už “paauglių seksą” yra daug sudėtingesnis – tai ne faktinis, tai socialinis/moralinis klausimas. Sunkių moralinių klausimų, į kuriuos vieno atsakymo nėra ir net neturėtų būti yra apstu.

Pavyzdžiui, ar reikia drausti abortus? Nežinau! Koks vaisiaus amžius? Ar yra rizika, motinos sveikatai ar gyvybei? Ar žinoma apie vaisiaus apsigimimus? Ar žinoma apie pavojingas genetines ligas?

Ar reikia bausti rūkančius? Nežinau! Ar jie rūko vaikų darželyje? Ar jie rūko lauke? Jeigu apribosime rūkančiųjų laisvę, ar tai privers prie kitų draudimų? Kokio didumo bausme? Ko siekiama bausme?

Tokie niuansai, turėtų kiekvieną žmogų, kuriam rūpi vienas ar kitas moralinis klausimas pastūmėti link vienintelio “pilko” atsakymo – “nežinau”. Bet kuris juodas ar baltas atsakymas bus neišsamus ir dažniausiai rodys tik arba pritarimą bendram principui (pvz. apskritai drausti abortus/apskritai leisti abortus) arba tai, kad žmogus yra neapsvarstęs to klausimo niuansų.