Kodėl žmonėms atrodo, kad šundaktarių “gydymo” priemonės veikia

(Paruošta pagal Quack watch)

1. Liga praėjo savaime. Daugelis ligų yra ribotos. Jeigu liga nėra chroniška ar mirtina, žmogaus organizmas ir imuninė sistema paprastai atstato sveikatą savaime.

2. Daugelis ligų yra cikliškos (išsėtinė sklerozė, alergijos, žarnyno sutrikimai paprastai turi paūmėjimus ir palengvėjimus). Ligoniai paprastai stengiasi gydytis per tokio ciklo paūmėjimus. Tokiu būdu neveiksmingos priemonės turi ne vieną progą sutapti su cikliškai pasikartojančiais palengvėjimais.

3. Gali pasireikšti placebo efektas. Dėl tikėjimo efektyvumu, vilties, subjektyvios simptomų interpretacijos, pacientams gali atrodyti, kad jų būklė pagerėjo.

4. Žmonės besigydantys keliais būdais gali teigiamai įvertinti ne tą būdą. Jeigu būklė pagerėja naudojant ir “alternatyvią” ir mokslu grįstą mediciną, neveikianti priemonė gali gauti neproporcingai didelę teigiamo įvertinimo dalį.

5. Pradinė diagnozė ir prognozė galėjo būti neteisinga. Medikai irgi klysta. Neteisinga pradinė diagnozė ir ją sekantis apsilankymas pas šundaktarį gali baigtis nuoširdžia padėka už išgydymą nuo ligos, kuri būtų praėjusi savaime. Kitais atvejaisi, diagnozė gali būti teisinga, tačiau ligos trukmės prognozė gali būti netiksli.

6. Laikinas nuotaikos pagerėjimas gali būti palaikytas išgijimu. “Alternatyvios” medicinos praktikuotojai neretai būna stiprios, charizmastiškos asmenybės arba tiesiog gali skirti daugiau laiko pabendravimui su pacientu. Po tokio apsilankymo pacientas gali laikinai jausti psichologinį pakylėjimą.

7. Psichologiniai poreikiai gali iškreipti žmonių suvokimą ir elgesį. Net būklei po “alternatyvios” medicinos įsikiškimo nepagerėjus žmonės gali save įtikinti, kad šundaktariai jiems padėjo. Kai realybė nesutampa su jausmais, ankstesnėmis žiniomis ar tikėjimu, žmonės yra linkę perinterpretuoti (iškreipti) naują informaciją. Jeigu paskyrus laiką, pinigus  ir tikėjimą “alternatyvia” medicina būklė nepagerėja, vietoj to, kad pripažintų, jog toks gydymas yra neefktyvus, žmonės gali “atrasti” kokį nors pateisinimą ar teigiamą tokio “gydymo” aspektą.

Šarlatanų ir vėžio aukos

Skeptikai kritikuoja visokius šarlatanus dėl keleto priežasčių. Viena iš pagrindinių priežasčių – bandymas apsaugoti save ir kitus nuo visokių šarlatanų savivalės. Žinau, kartais tos žolelės, kompresai ir homeopatiniai atrodo visai nepavojingi ir negrėsmingi, iki tol kol nesusiduri su realybe Vilniaus universiteto onkologijos institute:

Onkologinių ligų gydymas yra itin sudėtingas procesas, bet laiku suteikus profesionalią pagalbą sulaukiama gerų gydymo rezultatų. Tačiau prieš gerą dešimtmetį buvo atvejų, kurie šiurpino su vėžiu kovojančius gydytojus. Deja, tokių atveju, nors ir labai retai, pasitaiko ir šiais laikais.

„Prieš gerą dešimtmetį buvo užėjęs „žiniuonių“ apogėjus. Tada vėžiu susirgę žmonės gydydavosi pas šarlatanus. O pas mus ateidavo tokiais užleistais ligos atvejais, kad tiesiog būdavo gaila ir baisu“, – prisiminė K. P. Valuckas.

Anot jo, ypatingai „žiniuonių“ gydymas buvo susijęs su krūties vėžiu: „Būdavo, kad atvyksta į Konsultacinę polikliniką moteris, kurią pasitikus medikams užgniaužia kvapą. Paaiškėja, kad pacientė patikėjo žiniuonių siūlomu „gydymo metodu“ . Tie žmonės tiesiog pūdavo iš vidaus.“

Pasiteiravus, kur tu žmogau buvai tiek laiko, atsakymai priblokšdavo. Pacientai prisipažindavo, kad jie buvo gydomi žolelėmis ir įvairiais kompresais. „Pasitaiko tokių atvejų ir dabar, bet tada būdavo tikra epidemija. Tokiais atvejais atsiskleisdavo žmonių neišprusimas ir šarlatanų sugebėjimas įtikinti“, – pasakojo K. P. Valuckas.

Laisvė priimti kenksmingus sprendimus prieš vartotojų teisių apsaugą ir prieš kokybės kontrolę

Aš esu didelis laisvos rinkos šalininkas ir labai labai palaikau konkurenciją, ir ypač laisvą informuotą pasirinkimą.

Deja, kai kurie žmonės nelabai supranta, kas yra tas informuotas pasirinkimas. Štai Bernardinams paskelbus straipsnį apie homeopatiją, atsirado keletas komentatorių pasišovusių ginti alternatyviąją mediciną:

Kokia REALYBĖ, kaip yra pas mus? Kai jau niekas nepadeda(chemija ir peilis), žmogus NORĖDAMAS GYVENTI, ieško pagalbos PATS. Yra gydytojų kategorija, kurie domisi netradicine liaudies medicina, homeopatija. O yra tokių – kuris pasako, aš – ne homeopatas. Visi žinome , kad šalia tradicinės medicinos, egzistuoja ir alternatyvioji medicina, tai gydymas adatomis, žolėmis badavimu, vandeniu, joga, įvairūs masažai, homeopatija ir kiti sveikatinimo ir gydymo būdai. Tačiau ši papildoma medicina nėra įteisinta, niekas nerengia šiai sričiai reikalingų specialistų ir dažnai tuo užsiima apsišaukėliai. Norisi tikėti, kad ir Lietuvoje alternatyvioji medicina bus įteisinta ir aš galėsiu RINKTIS.

Tokį komentarą aš traktuoju, kaip kvietimą atsisakyti bet kokios kokybės kontrolės medicinos srityje ir nustoti ginti pacientų teises. Tai kvietimas įteisinti šarlatanus ir užkrauti visą medicinos ekspertizę ant pacientų pečių.

Susirgai kokia nors liga ir eik mokytis prieš susitikimą su daktaru, kurie gydymo būdai yra efektyvūs, kurie neefektyvūs. Kokie šalutiniai gydymo efektai, kokios alternatyvos. Gerai dar, jei mokykloj pro langą nežiopsojai per pamokas ir supranti kaip veikia chemija, fizika, biologija, statistika, kas yra evoliucija, energija, imuninė sistema, jeigu suvoki, kaip veikia placebas ir žmogaus pischologija ir jeigu turi priėjimą prie įvairių mokslinių ir medicinių duomenų bazių. Tuomet pakenčiami šansai, kad kai kuriais atvejais atskirsi efektyvų gydymą nuo šarlatano pasakų…

O jeigu viso to nesuvoki?

Tuomet mums jau tenka pasikliauti ekspertais. Būtent, ne šundaktariais pasišovusiais jums į nugarą adatų subesti, ne šundaktariais suokiančiais apie natūralias priemones ir energijos subalalnsavimą, o daktarais. Reikia pasikliauti, mokslininkais, kurie išsiaiškino, kas veikia ir kas ne. Pasikliauti daktarais, kurie supranta, kaip veikia mokslas. Pasikliauti daktarais, kuriuos jau atfiltravo švietimo ir mokslo kokybės užtikrinimo sistema. Pasikliauti mokslu, kuris yra pastoviai save taisanti sistema.

Reikalavimas valstybei įteisinti visokius medicinos šarlatanus yra tolygus reikalavimui sunaikinti medicinos kokybės kontrolę.

Dažniausi efektyvios žolininkystės palydovai – pseudomokslas ir gydančių savybių neturintys augalai

Gydymas žolelėmis egzistavo tūkstančius metų. Po to mes ištyrėme jų efektyvumą ir tai, kas veikė - tapo vaistais.

Žolininkystė yra labai įdomi alternatyviosios medicinos sritis. Ji iš absoliučios daugumos kitų alternatyviosios medicinos sričių išsiskiria tuo, kad ji tikrai gali būti efektyvi.

Tiesa, net ir žolininkystėje, kuri pagrįsta normaliais moksliniais tyrimais, egzistuoja tam tikros problemos. Viena iš pagrindinių – tai, kad skirtingose vietose ar skirtingomis sąlygomis augantys augalai turės skirtingus kiekius aktyviųjų medžiagų, tad beveik neįmanoma rekomenduoti tikslios saugios/efektyvios dozės.

Tačiau plačiojoje visuomenėje dar didesnė problema yra tai, kad su veiksmingomis vaistažolėmis visokie tipai neretai jums pasiūlys visą pluoštą pseudomokslo ir visą krūvą  neveiksmingų patarimų bei užpilų. Vienas tokių pavyzdžių - Virgilijus Skirkevičius. Jis Alfa portale išsijuosęs skelbia  ištisą nesąmonių srautą:

“Remiantis augalų joga svarbu, kur jie dygsta. Jei augalai veši gražioje vietose, mato tik saulę, vertingųjų medžiagų sukaupia mažiau nei augantieji skurdesnėse vietose.

Arba, tarkim, gudobelės, fitoterapijoje vertinamos kaip širdies gydytojos. Jų derlius skinamas nuo šiaurinės krūmokšnio pusės, nes ten susikaupia daugiau flavonoidų. Anot senųjų medicinų, gydyti naudojamas augalas turi suprasti žmogų, o tam ir pats turi patirti išbandymų.

Sekant senųjų Rytų medicinų tradicijomis, renkant augalus ir ruošiant iš jų vaistus, reikėtų kalbėti mantras, medituoti. Tada vaistažolių poveikis bus stipresnis. Nors kas čia stebėtina – anksčiau ir Lietuvoje žoliautojai kalbėdavo maldas, tik šiuolaikinės civilizacijos žmogus tai ėmė vertinti kaip šarlatanizmą.

Reikia žinoti, kad ir augalai, ir žmonės yra tarp dangaus ir žemės, juose yra ir materijos, ir dvasios. Lengviausia pareikšti, jog visa tai nesąmonė, nėra jokių augalų jogų, sielų ar energijų. Nekelti sau klausimų labai patogu. Bet toks žmogus nėra mokslininkas. Nes mokslas tobulėja būtent todėl, kad visą laiką bando paneigti tai, kas anksčiau sukurta“, – teigė pašnekovas.

ryšys tarp žmogaus ir gyvosios gamtos per augalus iš tiesų egzistuoja. Augalai verčia šviesą materija, substancija. Per fotosintezę gaminasi chlorofilas, susidaro angliavandeniai, kuriuos vartodami žmonės gauna energijos. Taigi šviesa virsta substancija per augalus, o substanciją vartojantis žmogus ją vėl paverčia šviesa, ir ratas užsidaro.

Šios citatos paimtos tik iš straipsnio pradžios – likusi straipsnio dalis pilna analogiškų nesąmonių: apie tai, kaip jis sugalvoja receptus, apie tai, kaip žmogaus kūno forma nulemia, koks bus vaistažolės poveikis ir kt. O štai apie tyrimus, kuriais nustatomas efektyvumas, neužsimenama nė žodeliu. Ir, kiek suprantu, apie juos neužsimenama dėl to, kad jokie rimti tyrimai efektyvumui nustatyti nėra daromi.